Pradžia » Kokių spalvų neskiria daltonikai?

Kokių spalvų neskiria daltonikai?

Normalus spalvinis regėjimas būna tada, kai žmogaus akis turi trijų tipų spalvinius šviesos receptorius: žalią, raudoną ir mėlyną, o iš jų kombinacijų gali susidaryti kokia tik nori spalva. Na, ne visai taip – tie šviesos receptoriai iš tikrųjų skiria po tam tikrą šviesos bangų ilgio diapazoną, kurie iš dalies persidengia. Tuo tarpu pas daltonikus trūksta kurio nors iš tų receptorių. Daltonizmu daugiausia vadinamas žalios spalvos nematymas (šią būseną 1798 m. aprašęs anglų chemikas Džonas Daltonas pats toks buvo), nors vadinamas ir spalvinis aklumas apskritai. Jeigu pas žmogų veikia tik dviejų tipų šviesos receptoriai (kolbelės), tada toks spalvinis aklumas vadinamas dichromatija. Ji nebūtinai būna šimtaprocentinė, dažnai žmonės tik iš dalies nemato kurios nors spalvos.

Kai žmogus nemato raudonos spalvos, toks daltonizmas vadinamas protanopija, jeigu nemato žalos – tada deuteranopija, o jeigu mėlynos – tritanopija. Jie neskiria tokių spalvų:

Protanopija: jie maišo juodą su visokiais raudonos spalvos atspalviais, tamsiai rudą su tamsiai žalia, tamsiai oranžine ir tamsiai raudona, kai kuriuos mėlynus atspalvius su raudonais, violetiniais arba tamsiai rožiniais, vidutines žalias spalvas su oranžinėmis.

Deuteranopija: jie painioja raudoną su žalia, melsvai žalią su pilka ir rožine, ryškiai žalią su geltona, blyškiai rožinę su šviesiai pilka, raudoną su ruda, šviesiai mėlyną su violetine.

Tritanopija: daugiausia maišo šviesiai mėlyną su pilka, tamsiai violetinę su juoda, žalią su mėlyna ir oranžinę su raudona.

Jeigu jautrumas spalvoms yra tik sumažėjęs, bet jas šiek tiek mato, tada tokios būsenos vadinasi protanomalija, deuteranomalija ir tritanomalija. Protanomalija ir deuteranomalija yra pačios dažniausios daltonizmo formos.

Būna ir tokių žmonių, kurie iš viso neskiria spalvų – viską mato juodai-baltai, nes pas juos kolbelės iš viso neveikia (tai vadinasi achromatopsija). Tokių yra labai mažai – maždaug vienas iš 33000. Kadangi pas juos veikia tik naktiniai nespalvoti šviesos receptoriai – lazdelės, jiems sunku matyti dieną, tenka nešioti tamsius akinius.

Pagal statistiką, vienokį ar kitokį daltonizmą turi 8% vyrų ir 0.5% moterų. Toks skirtumas dėl to, kad tai yra paveldima per X chromosomą, kurių vyrai turi tik vieną, o moterys dvi. Jeigu vyras paveldi X chromosomą, turinčią daltonizmo geną, tada ir nematys kurios nors spalvos, o jeigu moteris paveldi vieną tokią chromosomą, kita vis tiek dažniausiai būna su normalaus spalvinio regėjimo genu, užtat ir matys normaliai. Tik tokia moteris gali susilaukti daltoniko sūnaus. Bet kartais daltonizmas būna ir įgijamas dėl tam tikrų ligų – pvz., išsėtinės sklerozės, kai kurių kepenų ligų ir vos ne visų akių ligų.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *