Gyvūnų regėjimas gali būti geras skirtingais atžvilgiais: vieni labai gerai mato iš toli, kiti po vandeniu, treti gerai pagauna judesį ir t.t. Taigi geriausiai matantys gyvūnai yra tokie:
Geriausias regėjimas į tolį – plėšrieji paukščiai. Plėšriųjų paukščių, tokių kaip erelis, vanagas, suopis ir pan. regėjimas yra apie 3-4 kartus aštresnis negu mūsų. Erelis gali iš keleto kilometrų atstumo pastebėti kiškį, o vanagai ir suopiai kartais stebi žemę iš 3-4.5 km aukščio, ieškodami skanių graužikų! O tokį pamatę ji gali nerti žemyn 160 km/h greičiu ir vis tiek nepamesti taikinio iš akių.
Geriausiai mato naktį – pelėdos. Nors ir palyginti mažos, jų akys yra beveik tokio pat dydžio kaip mūsų ir jų dideli vyzdžiai pagauna daug šviesos. Pelėda turbūt galėtų pastebėti pelę futbolo stadione, apšvestame vienintelės žvakės. Be to, kaip ir kitų paukščių, jų smegenys gali vienu mirksniu perprasti vaizdą, kurį žmonėms tektų peržvelgti pirmyn atgal, kad suprastų. Bet kadangi jų akys yra tokios didelės, jos negali jų judinti, ir dėl tos priežasties jos gali sukioti galvas 270 laipsnių kampu, kad galėtų kuo plačiau apžvelgti.
Geriausias povandeninis regėjimas – ryklių. Jie gali pamatyti šviesą, dešimt kartų silpnesnę negu kad mes galėtume pamatyti. Negana to, rykliai smegenyse turi specialias ląsteles, kurios sugeba jausti elektrinius laukus. Tai ne tik pasitarnauja jiems kaip kompasas, bet ir padeda jiems pajusti silpnus elektrinius laukus, sukuriamus mažiausio raumens judesio. Tai reiškia, kad jie randa netgi toli esančią žuvelę,
Geriausias šilumos regėjimas – gyvačių. Pitonų, boa ir angių temperatūrai jautrūs organai, esantys tarp akių ir šnervių, sugeba pajusti aukos kūno šilumą. Jų yra po vieną abiejose galvos pusėse, todėl gyvūnai gali jausti erdvę ir tiksliai užpulti net visiškoje tamsoje.
Geriausias žinduolių naktinis regėjimas – kačių. Taip yra dėl to, kad jų vyzdžiai išsiplečia, kol pasidaro visiški skrituliai ir įleidžia daug daugiau šviesos – beveik padvigubindami jų sugebėjimą matyti (ir medžioti) tamsoje.
Geriausiai mato judesį – vabzdžiai. Mes turime po vieną lešį kiekvienoje akyje, o vabzdžiai jų turi šimtus. Tokios akys vadinamos sudėtinėmis. Vabzdžiai mato ne vieną aiškų vaizdą, o po truputį iš bendro vaizdo. Nors mūsų regėjimas yra daug geresnis negu vabzdžių, sudėtinės akys puikiai pagauna judesius. Musės pamato mažiausią judesį, ir jų matymo laukas yra 360 laipsnių.
Geriausias aplinkinis regėjimas – žolėdžių gyvūnų. Dėl to gyvūnai, tokie kaip stirnos, arkliai, antilopės arba zebrai gali visą laiką būti budrūs, kad jų neužpultų koks plėšrus žvėris. Kadangi ganantis galva būna nuleista, jei jų akys būtų priekyje, jie matytų labai mažai. Tačiau jų akys yra galvos šonuose, ir dėl to jie gali matyti vos ne visur aplinkui. Be to, žolėdžiai ganosi bandomis ir vis po vieną apsižvalgo aplink, dėl to plėšrūnams yra sunku prisiartinti nepastebėtiems.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.