Deja, pernelyg dažnai nutinka, kad gimus vaikui, tėvai atsisako šuns – atseit bijo, kad jis ko nors blogo nepadarytų vaikui. Iš tikrųjų, yra buvę atvejų, kad šunys užpuldavo mažus vaikus, nes nebūdavo tinkamai prie jų pripratinti, bet jei iš anksto pripratini šunį prie naujo šeimos nario atėjimo, jis gali pasidaryti puikus draugas tam vaikui.
Geriausia pradėti šunį tam ruošti jau gerokai prieš gimstant kūdikiui, nes naujo žmogaus atėjimas į šeimą tikrai gali būti jam sudėtingas metas, lygiai kaip vyresniam vaikui jaunesnio broliuko ar sesutės gimimas. Iš tikrųjų, panašiai ir turi būti pratinami šunys prie vaikų, kaip vyresni vaikai prie naujų gimimo – juk prieš susilaukiant kūdikio, šuo buvo vienintelis jūsų „vaikas“, kuriam skyrėte visą meilę ir dėmesį, o dabar visa tai jam teks dalintis su kitu. Geriausia dar gerokai prieš gimstant vaikui po truputį pratinti šunį prie to, kad skirsite jam mažiau laiko – taip yra daug geriau negu staiga „nukąsti“ dižiąją dalį dėmesio šuniui ir nuolat jį barti, vyti lauk ir t.t. Jei šuo labai prisirišęs būtent prie šeimininkės, reikėtų kokiam kitam šeimos nariui pasistengti išvystyti artimesnį ryšį su juo – tada jis mažiau jaus meilės trūkumą po vaiko gimimo.
Dar jūsų šunį gali erzinti ir kūdikio skleidžiamas kvapas (užuodžiamas net žmonėms) ir riksmai. Prie to irgi reikėtų pratinti iš anksto. Galima duoti pasiklausyti šuniui įrašytų vaiko verksmų. Dėl kvapo – prieš parsivežant vaiką namo iš ligoninės, reikėtų pirma duoti jam pauostyti vaiko vystyklų ir duoti suprasti, kad tie daiktai, kvepiantys vaiku, priklauso jums – šuo turi gauti leidimą, prieš juos apuostydamas. Taip šuo pratinamas prie pagarbos vaikui. Be to, galite į namus pasikviesti draugų su mažais vaikais, kad šuo prie jų priprastų, aišku, visą laiką stebint, kaip šuo su jais bendrauja. Dar paminėtinos priemonės: išsitrynimas kūdikių pudra ir aliejumi, kad šuo priprastų prie tų kvapų, arba suvystytos lėlės nešiojimas – šuns neturi stebinti ir toks vaizdas.
Bet jūsų atveju, kaip suprantu, viskas sudėtingiau, nes tas metas, kai šunį reikia paruošti būsimam vaikui, jau praleistas – vaikas jau yra, o šuo gyvena kituose namuose. Tokiu atveju reikėtų į šuns paruošimą įtraukti ir jūsų tėvus – juk būtent jie dabar daugiausiai būna su šuniu, tegul jie kartais irgi duoda pauostyti šuniui kokį vaiko drabužėlį (jei kvapas dar neišsivadėjęs), pamoko bendrauti su kitais vaikais ir t.t. Reikėtų kuo dažniau pas tėvus lankytis, parodyti šuniui, kad jo nepamiršote, ir tuo pačiu imtis minėtų priemonių pratinti jį prie naujo vaiko. O prieš jūsų šuniui pamatant vaiką pirmą kartą, reikėtų pirma išvesti jį ilgam pasivaikščiojimui, kad iškrautų visą savo energiją ir būtų ramesnis. Prieš įžengdami į namus, trumpam stabtelėkite ir įsitikinkite, kad šuo ramus. Vos tik įėjęs, šuo iš karto kambaryje užuos naujus kvapus, bet kadangi jau bus prie jų pripratęs, tai jau bus jam pažįstama. Tėvas arba motina turėtų pasitikti šunį su vaiku rankose, būdami visiškai ramūs. Reikėtų šuniui leisti apuostyti vaiką, bet iš nelabai arti. Vėliau po truputį leiskite jam prieiti arčiau vaiko, bet tuo pačiu mokyti pagarbos jam. Ir tuo pačiu nepamiršti šuns – ir toliau rodyti jam dėmesį, vedžioti pasivaikščioti ir visa kita.
Kai vaikas paaugs tiek, kad pradės ropoti, stebėkit jo elgesį su šuniu – kad jis šuns per daug netrukdytų, netampytų už uodegos ir t.t. Ir kuo anksčiau pradėsit to mokyti, tuo geriau. Juk dažniausiai šunys ir užpuola vaikus tada, kai jie patys išprovokuoja.
Jei abejojate, ar patys su tuo susitvarkysite, geriau pasitarti su profesionaliu šunų dresuotoju. Nežinau kiek jūsų šuo išauklėtas, išmokytas komandų – jeigu jis tikrai išauklėtas ir paklusnus, tada bus lengviau su juo susitvarkyti, bet jeigu neauklėtas, išdykęs – geriau pradėti nuo bendros dresūros, paklusnumo mokymo. Jei norite, kad šuo gerai sugyventu su vaiku, geriau žinoti, kad galite savo šunį kontroliuoti visose situacijose.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.