To priežastys gali būti kad ir tokios:
- Tam žmogui atrodo, kad visi sutinka su jo nuomone, todėl galvoja, kad jam nėra reikalo kalbėti.
- Jis/ji lėčiau kalba negu kiti, todėl kas nors visuomet jį pralenkia, kai reikia kalbėti. Jei taip nutinka labai dažnai, žmogus galų gale nustoja ir bandyti.
- Žmogus galvoja, kad jis/ji vis tiek neturi įtakos grupėje ir sudaro mažumą, todėl vis tiek jo balsas nieko nereikš.
- Jis/ji nenori daryti įtakos savo grupei.
- Visiems pasisakyti nepakanka laiko, todėl tylus žmogus nieko ir nepasako.
- Jis/ji nepasitiki savo sugebėjimu išsireikšti. Galbūt jis/ji kažkada buvo sugėdintas kitų pertraukinėjimo arba savo nevykusių pastangų kalbėti.
- Jam/ jai atrodo, kad jis/ji nepakankamai daug žino apie tą dalyką, apie kurį kalbama.
- Kalbėti gali būti pavojinga. Jei išsakysi nepopuliarią arba neįprastą nuomonę, gali būti išjuoktas, atstumtas, kiti netgi gali imtis atsakomųjų veiksmų. Todėl jautrus žmogus verčiau nusprendžia patylėti.
- Žmogus gali turėti gerų minčių, bet nenorėti jų išsakyti, nes bijo, ką kiti apie tai pasakys.
- Jam/jai tema įdomi, bet jis pameta diskusijos mintį.
- Jam/jai pokalbis įdomus, bet jis/ji nenori užtęsti diskusijos išmesdama(s) naujų minčių.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.