Kas yra emocinis intelektas? Kaip pasiekti vidinę harmoniją gyvenime? Rimvydas Židžiūnas – emocinio ir dvasinio intelekto lavinimo specialistas, sukaupęs daugiau nei 17 metų mokymų vedimo ir konsultavimo patirtį. Šį kartą knygos „Gyvenimo kūrėjas“ autorius pasidalino savo asmenine patirtimi siekiant asmeninio tobulėjimo bei išskyrė kertinius dalykus gyvenime, kurie padeda siekti harmoningo gyvenimo. Interviu taip pat rasite patarimų, kurie padės transformuoti negatyvias mintis į pozytyvų mąstymą bei sužinosite kokios charakterio savybės trukdo įsileisti laimę į savo gyvenimą.
Koks buvo Jūsų kelias ir kas paskatino gilintis į emocinį intelektą bei asmeninę saviugdą?
Vaikystėje aš labai jaučiau, kad gyvenime yra žymiai daugiau nei pastebi visi mane supantys žmonės. Nuo mažens aš svajojau sutikti savo dvasios mokytoją, ir vieną dieną tai įvyko. Prieš 20 metų aš sutikau savo meditacijos mokytoją ir pradėjau mokintis medituoti. Visus metus nuo 1994 metų aš nesustodamas tobulėju dvasinio augimo sferoje. Prieš 18 metų aš įkūriau savo mokymų centrą, kuriame mokomos asmeninio augimo praktikos, taigi nuo 1996 metų aš dar tobulėju ir kaip pedagogas. Man pasisekė sutikti tikrai nuostabius pasaulinio lygio specialistus iš kurių aš mokiausi ir šiuo metu mokausi.
Kokius kertinius dalykus išskirtumėte gyvenime, kuriais reikėtų vadovautis kiekvienam iš mūsų siekiant harmoningo gyvenimo?
- Harmoningo gyvenimo neįmanoma pasiekti, galima sudaryti palankias vidines sąlygas jam įvykti! Juk, tarkime, neįmanoma pasiekti atsipalaidavimo, galima tik leisti jam įvykti.
- Harmoningas gyvenimas yra vidinė būsena, o ne išorinė gyvenimo situacija. Jeigu tavo išorinių aplinkybių gyvenime viskas harmoninga, tai nebūtinai tu viduje jauti harmonijos būseną. Štai todėl reikia ieškoti vidinių aplinkybių: emocijų, jausmų ir proto darnos, tai viską keičia.
- Harmonija nėra statiška, ji procesuali. Tai reiškia, kad harmonija gyvenime yra procesas, o ne pasiektas rezultatas. Dažnai žmonės galvoja, kad štai aš pasiekiau harmonijos, ramybės ar laimės meilės, jausmą gyvenime ir toliau taip visada bus. Ne, tai būtinai išnyks, gyvenimas ir pasaulis yra procesualus, niekas nesifiksuoja! Harmonija kaip ir pusiausvyra reikalauja nuolatinių pastangų, kad joje išliktume. Juk visi žinome, kad automobiliui važiuojant lygiu keliu, reikia nuolatos sukinėti vairą, kad jis tiesiai važiuotų.
- Harmonijos neįmanoma pasiekti, bet galima joje būti. Štai todėl reikia aptikti, kad harmonija yra natūrali žmogui būsena ir reikia mokintis grįžti į ją ir joje gyventi. Tarkime, sveikata irgi mūsų kūnui natūrali būsena, kai susergame mums nereikia siekti sveikatos. Mums reikia pagydyti ligą ir sveikata pati grįžta, toliau mums reikia mokintis gyventi sveikai. Kai mes gyvenime ieškome meilės, laimės, harmonijos, realizacijos ir kitų nuostabių vidinių būsenų, ši taisyklė absoliučiai tinka. Reikia pagydyti „ligą“, kuri trukdo būti toje būsenoje ir toliau mokintis būti toje būsenoje. Siekti reikia tik išorinių dalykų, tokių kaip pingų, šlovės, valdžios ar laimėjimų.
- Koks tu, tokias situacijas ir pritrauki! Tai reiškia, kuomet atrandi vidinę harmonija ir veiki jos vedamas, ilgainiui iš tavo išorinio gyvenimo išnyksta visos destruktyvios situacijos, nesekmės ir gyvenimas tampa harmoningas tiek viduje, tiek išorėje.
Kuo skiriasi dvasinis nuo emocinio intelektas?
Intelektas yra žmogaus sugebėjimas spręsti uždavinius. Gyvenime yra daug skirtingų uždavinių, todėl yra skirtingi intelektai. Emocinis intelektas yra sugebėjimas spręsti emocinius uždavinius, tokius kaip pyktis, nerimas, stresas, motyvacijos trūkumas ir kita. Dvasinis intelektas arba išmintis yra sugebėjimas susigaudyti savyje ir spręsti 3 esminius gyvenimo uždavinius: kaip būti laimingu darbe, kaip būti laimingu šeimoje, sukuriant santykius, ir kaip būti laimingu pačiam su savimi. Emocinis intelektas auga vystant emocines smegenis, dvasinis intelektas yra susijęs su visų smegenų dalių vieningu veikimu, todėl išmintis visada nurodo esminį žmogaus brandumą savęs ir gyvenimo atžvilgiu.
Kaip išmokti lavinti emocinį intelektą, juk mokykloje ar universitete to niekas nemoko?
Aukštesnis intelektas gali vystyti žemesnį. Universiteto dėstytojai ne būtinai turi aukštesnį EQ už savo studentus, štai todėl to negalima taip paprastai ir masiškai mokinti mokymo įstaigose.
Pradedant tobulėti pirmiausia, reikia atrasti tam norą. Kartais tai būna neigiama motyvaciją, pavyzdžiui: nesuvaldau pykčio, nemoku bendrauti, nemoku mylėti ir panašūs dalykai. Toliau reikia pradėti domėtis savo emocijomis, psichologija, galiausiai galima rasti mokymus ar mokytojus, kurie gali to išmokinti. Nusprendus tobulėti, visada atsiranda galimybės tai padaryti. Rytuose sakoma, kai tik atsiranda mokinys, iš karto atsiranda mokytojas. Taigi, reikia savyje ieškoti mokinio – to, kuris pasirengęs padaryti pastangą, kad pasikeistų. Tai sunkiausia, toliau viskas lengviau. Tai tinka bet kokio tipo tobulėjimui, ne tik EQ lavinimo sferoje.
Kodėl svarbu rūpintis savo emociniu intelektu?
Todėl, kad tyrimai rodo, jog patys sėkmingiausi darbuotojai ir mažiausiai šeimoje konfliktų turintys žmonės turi aukštą emocinį intelektą. Tai moksliniai faktai ir galima juos neigti arba galima įgauti naują įkvėpimą tobulėjimui.
Kokios charakterio savybės trukdo būti laimingam?
Kai kalbame apie laimę, mes tikriausiai turime omenyje laimės būseną, kuri vyksta žmogaus viduje? Jeigu taip, tuomet bet kokios charakterio savybės trukdo būti laimingam!Kai žmogus patiria tą jausmą, kokias savybes jis turi? Kokios savybės padeda jausti meilę, džiaugsmą, įkvėpimą, harmoniją? O kokios trukdo? Tarkime, tu neturi kokios nors savybės ir jau niekada negalėsi būti laimingas? O juk būna atvirkščiai, tu turi visas savybes, bet nesi laimingas! Savybės reikalingos tam, kad kažką pasiekti, nuveikti, bet tai nebūtinai tave padarys laimingu. Tam, kad būti laimingu tu turi būti žmogus. Aš noriu pasakyti, kad kai žmogus laimingas jis neturi jokių savybių, jis būna savimi, jis autentiškas, jis be savybių, be charakterio. Kai žmogus veikia, jam tikrai reikia žinoti kas jis yra ir ko siekia, čia charakteris ir savybės labai svarbios. Taigi, jeigu nori gyventi laimės būsenoje reikia mokintis būti be savybių, to moko dvasiniai mokymai. Tuomet apie save tu gali pasakyti tik „aš esu“. Jeigu nori būti efektyvus ir sėkmingas reikia formuoti charakterį ir apie tai rašo šimtai populiarių knygų. Reikia pasiimti vieną iš jų ir pilnai realizuoti savo gyvenime.
Vedate seminarus Lietuvos miestuose, kuriuose dalyvauja mūsų tautiečiai. Ko lietuviams labiausiai trūksta gyvenime iki pilnos laimės?
Kaip ir visiems žmonėms Žemėje, trūksta meilės, dėmesio, sveikatos, džiaugsmo ir realizacijos jausmo darbe.
Ką Jums reiškia laimingas gyvenimas?
Man laimingas gyvenimas, tai vidinė būsena. Ji dinamiška ir prieš penkis metus ją sudarė vieni vidiniai komponentai, dabar kiti, bet visada tai laimės būsena. Kadangi aš žinau, kad mano vidinė būsena pritraukia išorines aplinkybes pagal rezonanso, panašumo, dėsnį, todėl kas vyktų mano išoriniame gyvenime, aš tai „pritraukiau“ ir tai mane mokina būti laimės būsenoje. Laimės būsena kaip ir pusiausvyros būsena reikalauja iš manęs nuolatinių balansuojančių veiksmų ir poelgių.
Prieš keletą metų pasirodė Jūsų knyga, pavadinimu „Gyvenimo kūrėjas“. Ką Jūs vadinate gyvenimo kūrėju? Ar kiekvienas galime tapti savo likimo kalviu?
Gyvenimo kūrėjas yra tas kuris išsprendė 3 pagrindinius gyvenimo uždavinius ir gali pasakyti: aš laimingas darbe, aš laimingas su artimais žmonėmis ir aš laimingas su savimi pačiu, taip gyventi aš sugebu ne mėnesį, o jau daugybę metų. To ne tik gali, bet ir mokosi savo gyvenime kiekvienas žmogus, tik galbūt to nepastebi.
Kaip efektyviai transformuoti protą užplūdusias negatyvias mintis?
Yra daug populiarių patarimų, kuriuos galima greitai įvykdyti, bet jie nėra efektyvūs: neigiamos mintys nuslopsta, bet vėl grįžta. Yra labai efektyvus, bet negreit padaromas patarimas: meditacija. Medituodamas tu ilgainiui suvoki savo visų minčių prigimtį ir galiausiai nustoji su jomis kovoti. Nelieka nei teigiamų, nei neigiamų minčių yra tik mintys, kurios šiuo metu tau padeda ir kurios šiuo metu trukdo. Jeigu tu medituodamas išmokai valdyti savo dėmesį, tu paprasčiausiai domiesi tik tomis mintimis, kurios padeda, kitos pačios atkrenta. Tai labai efektyvu ir paprasta, bet prieš tai reikia išmokti valdyti savo dėmesį.
Vienas iš sunkiausių dalykų – savo kelio atradimas. Gal galite pasidalinti patarimais, kaip suprasti ko nori ir atrasti savo gyvenimo kelią ir būti sėkmingu?
Ar radus savo kelią tapsite sėkmingu? O gal radus savo kelią tu nenorėsi būti sėkmingu, tau bus gera būti savimi, o ne laimėtoju ir gyventi taip kaip tu nori, o ne taip, kaip gyvena sėkmingi žmonės. Jeigu norima suprasti ko nori, rasti savo kelią ir dar tapti sėkmingu, uždavinys per sudėtingas. Reikia ką nors išmesti. Nesunku išspręsti uždavinį: atrasti ko noriu ir tapti sėkmingu. Apie tai rašo be galo daug teisingų knygų, vieną iš jų reikia realizuoti savo gyvenime. Taip pat nesunku išspręsti uždavinį: suprasti ko noriu ir atrasti savo kelią. Šiuo atveju sėkmė arba ateis arbe ne ir tai priklauso tik nuo to kelio, kurį tu atrandi. Kiekvienas mes turime savo kelią ir visi keliai veda į laimės būseną, bet ne visi į sėkmę. Svarbu kokį tu uždavinį iš aukščiau paminėtų tu sprendi.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.