Pradžia » Interviu su drabužių dizainere V. Vaičiuliene, „V&V boutique“ įkūrėja: „Niekas netikėjo, kad slapta aistra taps kasdieniu darbu“.

Interviu su drabužių dizainere V. Vaičiuliene, „V&V boutique“ įkūrėja: „Niekas netikėjo, kad slapta aistra taps kasdieniu darbu“.

Viktorija Vaičiulienė, „V&V boutique“ įkūrėja, teisininkė pagal išsilavinimą ir dizainerė iš pašaukimo, moteriškai švelniai pasakoja apie savo kuriamiems rūbams rengiamus egzaminus, atskleidžia, koks yra didžiausias jos kūrybos iššūkis, ir nešykšti patarimų visoms, kamuojamoms kas rytą ištinkančio „neturiu kuo apsirengti“ jausmo.

Studijavote teisę, bet tapote drabužių dizainere. Kas lėmė tokį pasikeitimą ir kaip reagavo aplinkiniai?

Toks pasirinkimas įvyko ne tada, kai studentai paprastai renkasi profesijas (prieš stojant į aukštąją mokyklą) – o, kad ir kaip gaila būtų, – po šešerius metus trukusių dieninių teisės studijų.

Baigusi mokslus nukeliavau dirbti teisinio darbo, tačiau jį padirbusi vis tik supratau, kad reikia treptelėti koja ir baigti apsimetinėti( šypsosi). Dar kurį laiką dienomis lėkdavau į darbą, o vakarais – griūdama į namus, kur jau laukdavo klientės( šypsosi).

Kaip ir kaip keista būtų, aplinkiniai reagavo teigiamai ir tikrai palaikė, tik tuomet nei vienas jų netikėjo, kad kada nors tas mažas hobis ir slapta aistra taps kasdieniu darbu.

Jūsų kuriami drabužiai neperkrauti detalėmis, švelnių spalvų, paprasti, bet kartu labai moteriški ir elegantiški. Kokiai moteriai jie skirti?

Paprastai, lietuviškomis gatvėmis vaikštančiai moteriai, kuri ryte turi nuvežti vaikus į darželį, dieną – būti graži ir protinga darbe, o vakare sugrįžti į namus, išeiti su draugėmis pasivaikščioti.

Mano manymu, Lietuvoje yra puikių dizainerių, kuriančių aukštąją madą – rūbus, kurie įspūdingai atrodo išskirtinių vakarėlių metu, tačiau grįžkime į kasdienybę – juk būtent jos daugiausia mūsų gyvenime – ir padėkime moterims išgyventi rytinį „neturiu kuo apsirengti“.

Tai – didžiausias mano kūrybos iššūkis( šypsosi).

Užsukus į „V&V boutique“ tinklapį, pasitinka pianino muzika. Žvelgiant į drabužių nuotraukas ir kuriamą atmosferą, jaučiama Provanso dvasia. Taip tik atrodo ar iš tikrųjų kuriate tokį stilių?

Be galo mėgtu ramybę visame kame: darbe, kūryboje, namuose, nuotraukose, fotosesijose… Gal todėl ir visas mano kuriamas stilius sukasi būtent aplink šį jausmą.

Dizaineriai dažnai dėvi savo kurtus rūbus. Ar Jūs taip pat tai darote? Kur dar mėgstate pirkti drabužius?

O, taip( šypsosi). Daugiau beveik ir neturiu kuo apsirengti. O tuo metu, kai praktiškai tenka apsigyventi darbe (ypač paleidus naują kolekciją), kartais pavargstu nuo savų rūbų, juk pati juos dėviu, su jais dirbu, juos matau ant savo klienčių ir kasdien darbo aplinkoje. Tuomet lekiu į prekybos centrą ir perku pirmus pasitaikiusius džinsus. Dažniausiai tik tam, kad nusipirkčiau( juokiasi).

Mėgstu ir kai kuriuos kitų lietuviškos mados kūrėjų darbus, mielai juos dėviu iškėlusi nosį ir vertindama jų puikų darbą.

Kokius garsius dizainerius galėtumėte išskirti, kurių kūryba Jums graži ir traukia akį? Ar turite mėgstamų mados žurnalų ir tinklaraščių?

Žaviuosi keliais lietuviškos mados dizaineriais ir jų kūryba, stengiuosi peržiūrėti jų naujienas ir kolekcijas, deja, mados žurnalų vergė nesu ir įkvėpimo juose niekuomet neieškau.

Daugeliui moterų pasitaiko dienų, kai supranta, jog „nėra ką apsirengti“, nors spintos lentynos linksta nuo drabužių. Ar Jums pažįstamas šis jausmas? Gal pasidalintumėte patarimais, ką reikėtų daryti, kad tokių dienų būtų kuo mažiau?

Būna ir mano gyvenime tokių dienų „lyg tyčia“, tačiau kai pati pradėjau kurti kolekcijas, kuriose visi rūbai, dažnai ir aksesuarai, yra suderinti, ši problema ima kankinti vis rečiau. Mano pagrindinis patarimas moterims, kurios ypač dažnai išgyvena „neturiu kuo rengtis“ sindromą – nepirkti pavienių rūbų, kuriuos „prie ko nors“ priderinsiu. Jeigu perki kelnes – iškart pirk ir viršutinę dalį. Būtų idealu, jeigu ta viršutinė dalis derėtų ir prie dar vienų kelnių/sijono/šortukų.

Visoms klientėms šaltuoju sezonu labai rekomenduoju rinktis sukneles ilgomis rankovėmis – lieka priderinti tik pėdkelnes ir batelius.

Ar turite savo stiliaus ikoną, kas ji ir kodėl?

Deja.

Turbūt esate pastebėjusi, kad rasti geros kokybės drabužį šiais laikais labai sudėtinga, nes daugelis prekės ženklų linijų gamybą perleidžia trečiosioms šalims. Ką Jums reiškia drabužių kokybė ir kur ieškote audinių savo kolekcijoms?

Dirbu su gera siuvėjų komanda ir vis dažniau aplanko mintis, kad bent dalį kolekcijos modelių reikėtų perleisti siuvykloms, bet tas mielas darbas, individualumas vis nutolina šio sprendimo priėmimą.

Neturiu nieko prieš tuos, kurie perleidžia siuvimo procesą trečiosioms šalims – juk darbo jėga ten iš tikrųjų pigesnė ir galbūt tai tikrai yra greitesnis kelias į užtarnautą sėkmę, tačiau bent jau kol kas aš pati mėgaujuosi pirmojo modelio kūrimu, jo lipdymu ir konstravimu. Pirmąjį pasiūtą vienetą aš pirma stengiuosi „pranešioti“, negailestingai išskalbti, netgi įmesti į džiovyklę. Jeigu drabužis išlaiko visus šiuos egzaminus, jis gali keliauti į kolekciją ir būti siūlomas klientei.

Didelis dėmesys skiriamas drabužių praktiškumui, todėl stengiamės rinktis kokybiškas, gerai besidėvinčias medžiagas – tas, su kuriomis nebus didelių bėdų, jeigu pasisiūtą drabužį įsimylėsi ir nepaleisi jo kiekvieną dieną.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 4.8 / 5. Vertintojų: 13

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *