Daugelis yra pastebėję, kad paverkus jiems pasidaro geriau. O naujausi tyrimai parodė, kad verkiant, ko gero, iš organizmo pasišalina negatyvios cheminės medžiagos. Ašaros gali būti trijų rūšių:
- Emocinės/streso. Dr. Williamas H. Frey, biochemikas iš St Paulo-Ramsio Medicinos centro Minesotoje, JAV atrado, kad yra didelis biocheminis skirtumas tarp ašarų, kai verkiama dėl emocijų arba streso ir kai ašarojama dėl fizinių dirgiklių – pvz., pjaustant svogūną. Jie atrado, kad emocinėse ašarose yra daugiau hormono prolaktino, adrenokortikotropinio hormono, ir leucino enkefalino (natūralaus nuskausminamojo) – visa tai organizmas gamina, kai stresuojame.
- Bazalinės. Mums visiems akyse reikalingas apsauginis sluoksnis, žinomas kaip bazalinės ašaros. Šį skystį išskiria ašarų liaukos, esančios virš kiekvienos akies, ir jei jo nebūtų, mūsų akims grėstų išdžiūvimas. Bazalinėse ašarose yra lizosimo – galingo ir greitai veikiančio antibakterinio ir antivirusinio veiksnio. Jeigu jo nebūtų, akis dėl savo drėgnos aplinkos nuolat kentėtų nuo bakterijų, kol pagaliau apaktume.
- Akies drėkintojos. Viena iš svarbiausių verkimo funkcijų – akių apsauga nuo dirgiklių ir svetimkūnių, tokių kaip dulkės arba rūgščių debesėliai, kai pjaustome svogūnus. Šios ašaros žinomos kaip refleksinės ašaros. Kai į akis patenka koks dirgiklis, ašarų liaukos pradeda gaminti daugiau skysčio, kad jį nuplautų.
Emocinės, arba streso ašaros, kaip manoma, mums padeda daugeliu būdų. Manoma, kad verksmo paskirtis – mažinti stresą, kuris gali daryti neigiamą poveikį sveikatai ir yra siejamas su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas, aukštą kraujospūdį ir 2 tipo diabetą. Pagal tą tyrimą Minesotoje, verkiant iš organizmo pasišalina cheminės medžiagos, susijusios su stresu – viena iš priežasčių, kodėl išsiverkę jaučiamės geriau. Emocinėse ašarose, palyginti su refleksinėmis, randama daugiau adrenokortikotrofinio hormono (ACTH). Pašalinti šią medžiagą yra naudinga, nes ji įjungia kortizolį – streso hormoną, kurio per didelis kiekis gali sukelti sveikatos problemas. Be to, psichologiškai verksmas pakelia nuotaiką ir padeda mums tvarkytis su skausmingomis situacijomis. Graudus verksmas laikomas naudingu, nes jis išreiškia gilius jausmus, o tai reiškia, kad tada su jais galima tvarkytis. Verksmas gali būti ir ženklas, kad jums reikia pagalbos, todėl jis sujungia žmones. Didesnė tikimybė, kad žmonės jums padės, būna tada, kai apsiverki.
Bet labai dažnas verkimas gali būti ir negerai – tai gali būti rimtesnių problemų ženklas, tokių kaip depresijos, potrauminio streso sindromo arba pogimdyminės depresijos. Be to, verksmo gydomasis efektas ne visus veikia. Tyrėjai atskleidė, kad žmonės, kenčiantys nuo nuotaikos sutrikimų, rečiau geriau jaučiasi išsiverkę. Tokiu atveju reikėtų ieškoti pagalbos.
http://www.netdoctor.co.uk/healthy-living/wellbeing/the-health-benefits-of-crying.htm
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.