Kaip žolytėje išnaikinti samanas?

Samanos – tai smulkūs augalėliai, kurie sudaro gyvenvietę smulkiems bestuburiams. Dauguma samanų yra vietinės ir nieko blogo nedaro, tai yra natūrali augalų suksecijos dalis. Jos apauga pliką žemę ir padeda išvangti dirvos erozijos. Samanos nenaikina žolės, bet gali sugadinti veją, jei jūsų žolė jau yra pradėjusi džiūti. Kad jos atsikratytumėte, tam turėsite naudoti fizinius ir galbūt cheminius metodus. Pastaruoju metu namų savininkai ir sodininkai pradėjo labiau domėtis samanų augimo skatinimu, nes jos ir gražiai atrodo, ir dėl jų sumažėja cheminių medžiagų poreikis palaikyti vejai. Tobuloje vejoje gali būti ir šiek tiek samanų, ir pasaulis nuo to nesugrius! Bet jei jums samanos tikrai nepatinka, tada paskaitykite šiuos patarimus.

1. Fiziniai ir cheminiai samanų naikinimo metodai

1. Kultivavimas. Šio proceso metu veja intensyviai grėbstoma, kad atsiknotų nelabai įaugusios samanos ir kitokia organinė medžiaga. Jei pievelė maža, galite tai padaryti rankomis. Tiesiog gerai pagrėbstykite kiemą su jėga, kad samanos pasikeltų. O jeigu veja didesnė, galite naudoti vejapjovę su purenimo ašmenimis. Nustatykite jų aukštį taip, kad spygliai liestų dirvožemio paviršių, bet jei nustatysite per žemai, jie gali išrauti ir žolę. Purenti ypač svarbu, jei prieš tai naudojote herbicidus susilpninti samanoms.
2. Išbandykite herbicidą glifosfatą. Herbicidai glifosfato pagrindu yra labai populiarūs, bet naudojami naikinti samanas jie duoda mišrius rezultatus. Ši medžiaga susigeria per lapus ir tada perduodama į dirvožemį. Nelabai žinoma, kokių tiksliai sąlygų reikia, kad jis veiktų samanas, bet jei norite geriausių rezultatų, užpurkškite herbicido ten, kur nėra su samanomis besivaržančių augalų. Naudokite tiksliai pagal instrukcijas.
3. Naudokite geležies sulfatą ar kokį kitą herbicidą sulfato pagrindu. Tokie herbicidai naudojami rečiau, bet naikinant samanas jie duoda sėkmingesnius rezultatus. Dažniausiai būna rekomenduojamas geležies sulfatas, bet tinka ir amonio arba vario sulfatai. Geležis susilpnina samanas, o dažnai ir nužudo. 305 kv. metrams reikia 20 l mišinio – jame turi būti 90 ml geležies sulfato. Vario sulfato naudokite 60-150 ml į 16 l vandens.
4. Pabandykite samanas naikinantį muilą. Kriptocidinis muilas naikina samanas, kai prie jų prisiliečia. Ši medžiaga išbalina samanas ir turi būti naudojama negausiai. Geriausia jį naudoti sausu metu, kai samanos būna silpniausios.

2. Sąlygų augti samanoms bloginimas

1. Sodinkite pavėsį mėgstančius daugiamečius augalus ir krūmus. Ten, kur daug pavėsio, žolė auga prastai, bet samanos, deja – gerai. Jeigu negalite kontroliuoti to, kiek šešėlio gauna jūsų veja, sodinkite augalus, kuriems tokios sąlygos patinka, kad neleistų ten augti samanoms. Tokie augalai, pvz – astilbės, paparčiai, hortenzijos, plautės. Tiesiog sodininkystės parduotuvėse paieškokite augalų, kurie mėgsta šešėlius.
2. Paduokite daugiau šviesos. Samanos gerai auga pavėsyje, bet dauguma žolių veislių – nelabai. Jei norite, kad jūsų veja atrodytų sveikiau, pašalinkite iš savo sodo visokias kliūtis, kad augalai gautų daugiau šviesos. Apgenėkite medžius ir krūmus, kad pro juos prasišviestų daugiau saulės.
3. Venkite vejos perlaistymo. Samanos klesti ten, kur daug drėgmės. Jei jūsų veja prastai auga dėl kitų priežasčių ir jau yra pažeidžiama samanoms, per didelis laistymas dar labiau paskatins samanų augimą.
4. Laistykite savo veją pakankamai, kad ji klestėtų. Per daug drėgmės sudaro geras sąlygas augti samanoms, bet per mažai drėgmės susilpnina žolę ir padaro ją pažeidžiamą samanoms. O kai gerai palyja, samanos užauga greičiau negu žolė.

3. Kaip suteikti vejai sveiką išvaizdą

1. Saugokite savo veją nuo pažeidimų. Dauguma žmonių nori mėgautis savo veja, bet jei tai darai per smarkiai, žolė pastebimai susilpnės. Kai žolė pradės džiūti, matysite, kad jos vietą užima samanos. Dažnai veja išdraskoma, kai ant juos sportuojate, važinėjate dviračiu arba ten šuo prikasa duobių.
2. Aprūpinkite veją oru. Ilgainiui jūsų žolė pasidarys per daug tanki, kad šaknis pasiektų oras, vanduo ir trąšos. Todėl žolė pamažu išdžius ir jos vietą užims samanos. To išvengti padeda reguliari aeracija. Tam įsigykite arba išsinuomokite aeratorių. Jis vejoje pribado apie 2 cm gylio skylučių. Tą darbą padarykite bent kartą prieš pradedant augti vejai ir kartą prieš pat baigiantis augimo sezonui.
3. Reguliariai purenkite veją. Purenimas išrausia veją dar labiau negu aeracija. Jei reguliariai darote aeraciją, tada retai reikės purenti. Tačiau jei turite daug problemų su samanom, tada gera mintis būtų karts nuo karto veją išpurenti. Geriausia purenimą daryti kas antrą pavasarį.
4. Plikas vietas apsėkite. Ten, kur reta žolės, geriausia samanų išvengti užsėjant žolės sėklų. Geriausia rinkitės žolę, kuri nereikalauja daug saulės. Tai gali būti, pvz., svidrė, eraičinai. Arba ieškokite žolės mišinio, tinkančio ir saulei, ir šešėliui.
5. Tręškite veją. Jei dirva nederlinga, ją gali okupuoti samanos. Nederlingumas reiškia, kad dirva neturi pakankamai maisto medžiagų aprūpinti žolėms. Reguliarus tręšimas – geriausias būdas pagerinti tokias sąlygas. Tręšti geriausia keturiskart per metus: ankstyvą pavasarį, vėlyvą pavasarį, vasaros vidury ir ankstyvą rudenį.
6. Pabarstykite sodo kalkių. Kalkės turėtų būti naudojamos kontroliuoti dirvožemio rūgštingumui. Samanos dažnai užauga tada, kai rūgštinis dirvožemis pradeda riboti žolės aprūpinimą maisto medžiagomis, o tada atsiranda erdvės samanoms. Pasidarykite savo dirvožemio pH testą. Idealios sąlygos turėtų būti neutralus rūgštingumas – nuo 6.5 iki 7. Jei pH mažiau kaip 6, tada dirvožemis rūgštus, o jeigu virš 7, tada šarminis. Kalkes naudokite tik esant rūgščiam dirvožemiui, o ne šarminiui.