Vėžys yra tokia liga, kad simptomai gali būti bet kokie. Simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra vėžys, kiek jis išaugęs, ir kaip jis veikia organus bei audinius. Jei vėžys išplitęs (metastazavęs), simptomai gali reikštis įvairiose kūno dalyse. Vėžys augdamas pradeda spausti gretimus organus, nervus ir kraujagysles. Kai kuriuos vėžio simptomus tas spaudimas ir sukelia. Jeigu vėžys atsiranda kritinėje organizmo vietoje, pvz. smegenyse, simptomų gali sukelti net ir mažytis augliukas.
Bet kartais vėžys atsirada tokiose kūno dalyse, kur jis nesukelia jokių simptomų, kol neišauga gana didelis. Pvz., kasos vėžys nesukelia simptomų, kol nepradeda spausti gretimų nervų bei organų (tada prasideda pilvo arba nugaros skausmai). Vėžys gali atsirasti ir greta tulžies latako ir užblokuoti tulžies tekėjimą, dėl to pagelsta oda bei akys. Kai pasireiškia kasos vėžio simptomai, vėžys jau paprastai būna pažengusios stadijos, t.y. jis jau būna išaugęs už kasos ribų.
Vėžys gali sukelti tokius simptomus kaip karščiavimas, didelis nuovargis, svorio kritimas. Taip gali būti dėl to, kad vėžinės ląstelės ryja organizmo energijos atsargas, arba jos išskiria medžiagas, neleidžiančias organizmui efektyviai gaminti energiją. Gali būti ir kad vėžys iššaukia tokią imuninę reakciją, kuri ir sukelia tokius simptomus. Kartais vėžinės ląstelės išskiria į organizmą medžiagas, kurios sukelia simptomus, tiesiogiai nesusijusius su vėžiu. Pvz., kai kurie kasos augliai gali išskirti medžiagas, kurios pagamina trombus kojų venose. Sergant plaučių vėžiu, kartais gaminasi medžiagos, panašios į hormonus, kurios pakelia kalcio kiekį kraujyje. Tai veikia nervus ir raumenis, žmogus jaučiasi silpnas ir apdujęs.
Kartais žmonės nekreipia dėmesio į vėžio simptomus. Galbūt jie nežino, kad tai ženklas, jog kažkas ne taip. Kartais jie bijo išgirsti teisybę, nenori arba neišgali kreiptis į medikus. Kai kurie simptomai, tokie kaip nuovargis arba kosulys, nebūtinai būna sukeliami vėžio. Simptomai gali atrodyti nesvarbūs, ypač jei būna kokia akivaizdi priežastis arba jie trunka neilgai. Moteriai, pavyzdžiui, gali atrodyti, kad gumbelis krūtyje – tai cista, kuri išnyks savaime. Bet nereikėtų numoti ranka į jokį simptomą, ypač jeigu jis ilgą laiką nepraeina arba vis ryškėja. Greičiausiai tai bus visai ne vėžio simptomai, bet vis tiek reikia pasitikrinti visus variantus. Jeigu tai ne vėžys, gydytojas suras priežastį ir išgydys ligą, jei reikės.
Taigi dažniausi vėžio simptomai būna tokie:
- Svorio kritimas be jokios priežasties. Jeigu numetate 4.5 kg ar daugiau ir patys nežinote dėl ko, tai gali būti pirmieji vėžio ženklai. Dažniausiai tai būna sergant kasos, skrandžio, stemplės ir plaučių vėžiu.
- Karščiavimas. Sergant vėžiu karščiuojama dažnai, bet dažniausiai tada, kai vėžys jau būna išplitęs. Rečiau tai būna ankstyvi vėžio simptomai, ypač sergant kraujo vėžiu.
- Nuovargis. Tokiu atveju nuolat jautiesi pavargęs. Vėžiui paaugus, tai gali būti svarbus simptomas. Kartais sergant storosios žarnos arba skrandžio vėžiu prarandama kažkiek kraujo, bet iš pradžių to net nepastebi – dar viena priežastis, dėl ko vėžys gali sukelti nuovargį.
- Skausmas. Tai gali būti ankstyvas simptomas, pvz., kaulų arba sėklidžių vėžio atveju. Jeigu nuolat skauda galvą ir nepadeda vaistai nuo skausmo, tai gali būti galvos auglys. jei skauda nugarą – galbūt tai kiaušidžių, storosios arba tiesiosios žarnos vėžys. Dažniausiai skausmas reiškia, kad vėžys jau išplitęs.
- Odos pokyčiai gali atsirasti, sergant odos vėžiu arba kai kuriomis kitomis vėžio rūšimis. Tai gali būti patamsėjusi oda (hiperpigmentacija), pageltusi oda ir akys, paraudusi oda (eritema), niežulys, gausesnis negu paprastai plaukų augimas.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.