Vėjaraupiai yra užkrečiami maždaug 1–2 dienas prieš išberiant ir kol visi bėrimo elementai pasidengia šašais, paprastai tai trunka apie 5–7 dienas nuo bėrimo pradžios. Svarbu žinoti, kad užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą dar nejausdamas simptomų, todėl liga lengvai plinta šeimose, darželiuose ir mokyklose.
Vėjaraupių užkrečiamumo laikotarpis
Vėjaraupiai – itin užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Varicella zoster virusas. Užsikrėtimo rizika išlieka gana ilgai, tad tėvams ir suaugusiesiems, kurie nėra sirgę ar skiepyti, būtina žinoti, kada ligonis gali užkrėsti kitus. Užkrečiamumo laikotarpis prasideda dar prieš akivaizdžius simptomus ir tęsiasi tol, kol išnyksta paskutiniai odos pažeidimai.
Ligoniu tampama likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo. Tuo metu žmogus gali jausti bendrą silpnumą, karščiavimą, galvos skausmą – tai prodrominiai simptomai. Tačiau net ir be juntamų požymių, virusas jau plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėtimo šaltinis yra seilės ir kvėpavimo takų sekretai, taip pat tiesioginis sąlytis su bėrimo pūslelių skysčiu.
Inkubacinis periodas ir ankstyva stadija
Inkubacinis periodas – tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų. Vėjaraupių atveju jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai 14–16 dienų. Per šį laiką užsikrėtęs asmuo dar nėra užkrečiamas. Užkrečiamumas prasideda likus 24–48 valandoms iki bėrimo. Tai reiškia, kad asmuo gali nežinodamas platinti virusą, todėl sunku sustabdyti protrūkius.
Bėrimo fazė ir užkrečiamumo trukmė
Kai atsiranda bėrimas, ligonis tampa ypač užkrečiamas. Bėrimas paprastai prasideda ant veido, galvos odos ir liemens, vėliau plinta į galūnes. Iš pradžių atsiranda raudonos dėmės, kurios greitai virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Šiose pūslelėse yra didelė viruso koncentracija, todėl jas pažeidus ar sprogus, virusas plinta dar intensyviau.
Užkrečiamumo laikotarpis baigiasi, kai visos pūslelės pasidengia šašais, t. y. išdžiūsta. Paprastai tai įvyksta praėjus maždaug 5–7 dienoms nuo bėrimo pradžios. Svarbu pabrėžti, kad kol yra nors viena šlapia, nepasidengusi šašu pūslelė, asmuo vis dar laikomas užkrečiamu. Šiuo laikotarpiu būtina vengti kontakto su sergančiuoju, ypač nėščiosioms, naujagimiams ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.
Veiksniai, darantys įtaką užkrečiamumo trukmei
Nors tipiška užkrečiamumo trukmė yra žinoma, ji gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių. Suaugusiesiems liga dažnai būna sunkesnė, bėrimas gausus, todėl šašų formavimasis gali trukti ilgiau. Taip pat asmenims su susilpnėjusiu imunitetu virusas gali išlikti aktyvus žymiai ilgiau – net kelias savaites, ir jie gali būti užkrečiami ilgesnį laiką.
Antrinės bakterinės odos infekcijos dėl kasymosi gali sulėtinti gijimą, tačiau pačios savaime neprailgina užkrečiamumo, jei pūslelės jau pasidengusios šašais. Vis dėlto dėl atvirų žaizdų didėja kitų infekcijų rizika, todėl būtina prižiūrėti odą ir vengti kasymosi.
Prevencija ir rekomendacijos
Norint apsaugoti aplinkinius, sergančiojo izoliacija turėtų trukti bent 5 dienas nuo bėrimo pradžios ir kol visi elementai pasidengs šašais. Vaikai neturėtų lankyti ugdymo įstaigų, o suaugusieji – vengti darbo ir viešų vietų. Ypač svarbu saugoti tuos, kurie neturi imuniteto: nesirgusius, neskiepytus, taip pat tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.
Jei šeimoje yra neskiepytas ir nesirgęs asmuo, po kontakto su sergančiuoju rekomenduojama pasiskiepyti per 3–5 dienas – tai gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą. Skiepai nuo vėjaraupių yra veiksminga profilaktikos priemonė, rekomenduojama vaikams ir rizikos grupių suaugusiesiems. Skiepyti asmenys, jei ir suserga, dažniausiai serga lengva forma ir yra mažiau užkrečiami.