Bent jau man tai geriausiai padėjo glikolio rūgšties procedūros, kurias reikia darytis kosmetikos salone pas specialistą. Glikolio rūgštis – tai alfa-hidroksirūgštis, gaunama iš augalinių šaltinių, ypač cukranendrės. Tai yra viena iš vaisių rūgščių ir yra sąlyginai švelni odai, bet duoda nemažai naudos žmonėms, turintiems problemų su oda. Glikolio rūgšties procedūros dažnai būna derinamos su benzoilperoksidu.
Dažnai tai būna daroma taip: pirmiausia pacientai 2-3 savaites naudoja veido valiklį su glikolio rūgštimi (kuriame dažniausiai būna ir benzoilperoksido). O paskui jiems daromas glikolio rūgšties pilingas – maždaug 6 kartus kas savaitę. Atliekant glikolio rūgšties pilingą, ant odos užtepamas glikolio rūgšties tepalas, nuo kurio nusilupa viršutinis odos sluoksnis, o tada oda pasidaro švaresnė ir mažiau riebaluota. be to, lengviau išvalomi spuogai, kas daroma tuoj po pilingo. Jeigu spuogai nuo to neišgyja, skiriamas dar vienas gydymas po kelių savaičių pertraukos.
Manoma, kad gerai suplanuotas gydymas glikolio rūgštimi ne tik išvalo odą, bet ir suteikia jai su spuogais kovojančių savybių, ir ateityje išvengiate spuogų. Dar vienas geras poveikis – nuo gydymo glikolio rūgštimi sumažėja randai ir tamsios dėmės, likusios nuo spuogų. Glikolio rūgšties procedūros padeda atsikratyti ir smulkių raukšlelių, tad jeigu jų turite, bus vienu šūviu du zuikiai.
Galima taikyti visokį gydymą glikolio rūgštimi. Jeigu gydymas nėra labai veiksmingas, galima padidinti rūgšties koncentraciją, nes šalutinis poveikis nėra nei dažnas, nei baisus. Kai kuriems žmonėms atsiranda odos tempimas, raudonis ir niežulys, bet tai greitai praeina. Tik po to kurį laiką negalima degintis saulėje, nes pilingas pašalina viršutinį odos sluoksnį ir oda pasidaro labiau pažeidžiama saulės.
Linkiu sėkmės!
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.