Interviu su šunų hendlere Karolina Jurkonyte: „Būkite tiek griežti, kiek būtina, bet tiek švelnūs – kiek tik sugebate!“

Pristatome interviu su šunų hendlere (ang. Vedlė – aut. past.) Karolina Jurkonyte. Karolina šia veikla užsiima 6 metus, tačiau turi sukaupusi nemažą apdovanojimų skaičių, tarp kurių 2012 metais gautas „Geriausios Lietuvos vedlės, suaugusiųjų grupėje, apdovanojimas“. Interviu metu šunų hendlerė papasakos, kuo svarbus vedlys ruošiant šunį parodoms, patars, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš įsigyjant augintį, kokia šunų veislė tinkamiausia šeimoms, auginančioms vaikus bei papasakos apie šunų dresavimo būdus.

Trumpai apibūdinkite kas yra hendlingas žmonėms, kurie nėra susidūrę su šia veikla?

Hendlingas – tai šunų išstatymas parodose. Žmogus, kuris veda šunį ringe, yra vadinamas hendleriu.

Kaip susidomėjote hendlingu? Kaip šis užsiėmimas atsirado Jūsų gyvenime?

Maždaug 2007 metais mano draugė pasiūlė nueiti į parodą, kurioje ji tuo metu išstatinėjo šunis. Jau pirmą kartą apsilankiusi parodoje labai susidomėjau tuo, kas vyksta ringe, todėl ėmiau lankytis visose Vilniuje vykstančiose parodose. 2009 metais į galvą šovė mintis tai pabandyti pačiai, nors ir neturėjau šuns, visi naujai sutikti žmonės mane skatino išbandyti save šioje srityje. Taip pradėjau lankyti užsiėmimus pas trenerę Liną Šiukštaitę ir nuo to laiko hendlingas tebėra neatsiejama mano gyvenimo dalis.

Ar sudėtinga mokytis hendleriavimo?

Jeigu kalbame apie paprastą šuns pravedimą ratu ir elementarų pastatymą, nesigilinant į subtilybes, tai nėra sudėtinga. Tačiau jei žiūrime į tai rimtai, viena yra paimti už pavadėlio jau visiškai paruoštą parodai šunį, o visai kas kita kai į rankas patenka žalias, kartais ir sudėtingesnis, šuo. Žaliam žmogui yra sudėtinga jausti šunį, pamatyti, kaip jį taisyklingai pastatyti, kartais ir paslėpti šiokius tokius trūkumus, o tuo pačiu metu dar to ir mokytis, tuo tarpu šuniui yra sunku suvokti, ko iš jo norima, kai to tiksliai nežino ir pats vedlys. Tačiau jei žmogus iš tiesų myli šunis, mokymasis tampa maloniu laisvalaikio praleidimo būdu ir sudėtingumas tampa nejaučiamu.

Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti vedlys?

Mano nuomone vedlys visų pirma turi būti labai kantrus šuniui. Kitos reikalingos savybės – didžiulė meilė šunims, atsakingumas, sugebėjimas greitai priimti sprendimus bei užsispyrimas – didesnis nei šuns!

Minėjote, kad viena iš reikalingų savybių – meilė gyvūnams. Kas paskatino meilę šunims?

Nepasakyčiau, jog vaikystėje labai mėgau šunis, galbūt todėl, jog tada jų neauginome ir neturėjau progos juos pažinti, save laikiau labiau kačių mylėtoja. Meilę šunims paskatino susidomėjimas jorkšyro terjerų veisle, kai ėmusi daug ja domėtis, ėmiau tuo pačiu ir leisti daug laiko su šiais šunimis. Taip šunys palaipsniui mane ir papirko, o ties kiekviena naujai atrasta veisle, meilė ėmė tik stiprėti.

Su kokiomis šunų veislėmis dažniausiai dirbate?

Kas porą metų veislės keičiasi, tačiau paskutiniu metu pastoviausios, esančios mano dirbamų sąraše, yra amerikiečių stafordšyro terjerai, berno zenenhundai bei jorkšyro terjerai.

Koks yra hendlerio vaidmuo ruošiant šunį parodoms?

Tai priklauso nuo veislės bei hendlerio sugebėjimų. Vieni hendleriai apsiriboja tuo, jog iki parodos šunį dresuoja ringui ir parodoje jį tik išstato, kiti, tai daugiausia liečia ilgaplaukes veisles, iki parodos ne tik juos dresuoja, bet ir prižiūri šuns kailį tarp parodų bei išmaudo, apkerpa, sušukuoja ringui.

Ar parodų metu šuns pasirodymo vertinimui įtakos turi hendlerio išvaizda bei laikysena?

Tiesioginės įtakos hendlerio išvaizda ir laikysena šuns įvertinimui neturi, veislės ringe turi būti vertinamas šuo, ne vedlys, todėl vis tiek yra svarbiau tai, kaip vedlys pristato šunį, tačiau jei žmogus vadina save hendleriu, jis turi išoriškai atrodyti atitinkamai ir tvarkingai. Tačiau, žinoma, būna, kai hendlerio iššaukianti, ryški, išskirtinė apranga ar kaip tik netvarkinga išvaizda, gali lemti galutinį teisėjo sprendimą dėl vietos ar titulo – tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę.

2012 metais gavote geriausio šuns vedlio suaugusiųjų grupėje apdovanojimą. Už ką suteikiamas šis laimėjimas ir ar sunku jį pasiekti?

Šį apdovanojimą gauna suaugusiųjų amžiaus grupėje (nuo 18 metų) jaunųjų vedlių konkurse dalyvaujantis vedlys, kuris tais metais surinko daugiausiai taškų. Taškai gaunami laimint prizines vietas vedlių konkursuose, kuo aukštesnė vieta – tuo daugiau taškų. Jei tai nacionalinė arba tarptautinė paroda, taškų gaunama daugiau.

Auginate šunį Berno Zenenhundą. Kaip sekasi dalyvauti parodose su savo augintiniu ir kodėl įsigijote būtent šios veislės šunį?

Šiuo metu mano šuo turėjo ilgas 2 metų atostogas nuo parodų, kadangi turėjo su erkių platinamomis ligomis susijusių susirgimų, todėl ilgą laiką buvo ne parodinėje kondicijoje. Anksčiau dalyvaudamas didelių pasiekimų neturėjo, kadangi nėra didelis ringo mėgėjas. Šią veislę pasirinkau dėl imlumo dresūrai, tinkamų charakterio savybių, man patinkančio dydžio bei išvaizdos. Iš esmės man tai tobuliausia veislė.

Dažnai bendraujate su šunų šeiminkais, ruošiant jų augintinius pasirodymams. Su kokiomis problemomis dažniausiai tenka susidurti?

Viena iš problemų – žmonėms prireikia laiko išmokti susitaikyti su pralaimėjimais, kadangi ateidami į parodas labai daug žmonių tikisi, jog nustebins visus savo šuns grožiu, juk namuose jis – pats gražiausias! Tačiau parodos yra tuo pačiu ir loterija, todėl ne visus pasirodymus lydi sėkmė. Dar viena problema – dalis žmonių nori maksimalaus rezultato išleisdami minimaliai pinigų, kas dalyvaujant parodose gan sudėtinga ir, galiausiai, arba retai laimi dėl netinkamos šuns išvaizdos, paruošimo arba susidūrę su didelėmis išlaidomis sau apkartina geras emocijas, kurias gautų tiesiog džiaugdamiesi pergalėmis. Šias visas emocijas neretai turime sugerti mes – hendleriai.

Šiuo metu gan populiari šunų dresavimo priemonė „Clicker“, skatinanti pozityvų šuns auklėjimo būdą. Ką manote apie šį naują būdą gyvūnų dresūrai?

Iš tiesų šis būdas nėra labai naujas, jis Lietuvoje jau yra ganėtinai seniai. Fizinės bausmės, bent ringo dresūroje, nėra dažnai naudojamos, todėl lyginti Clicker metodą būtų tikslingiau su paprasta, pagyrimais ir skanėstais paremta dresūros rūšimi.

Kuo jis skiriasi nuo tradicinio – už blogą elgesį šuniui taikomos fizinės bausmės- būdo?

Clicker metodas skiriasi tuo, jog į pagyrimas -skanėstas „sistemą“ įtraukiamas ir garsinis signalas, kuris padeda šuniui geriau užfiksuoti tinkamai atliktas komandas ir jį motyvuoti.

Kokį būdą rekomenduotumėte šeimininkams, norintiems užsiimti šuns dresūra namuose?

Kiekvienas šuo yra skirtingas, todėl kiekvienam tinka skirtingi būdai, rekomenduoti galiu vieną  – būkite tiek griežti, kiek būtina, bet tiek švelnūs – kiek tik sugebate! Visada palaikau ir rekomenduoju tik teigiamos motyvacijos būdus, bet ne prievartą.

Į ką patartumėte atsižvelgti žmonėms, norintiems įsigyti šuniuką?

Visų pirma išsidėliokite šeimoje reikalavimus ir įvertinkite savo suteikiamas šuneliui sąlygas: kiek namuose turite erdvės, kokioje aplinkoje ir kaimynystėje gyvenate, kiek galėsite skirti laiko ir fizinio krūvio šuniui, kiek laiko ir pinigų galėsite skirti jo kailio priežiūrai bei dresūrai ir tik tai įvertinę imkite žiūrinėtis šuns išvaizdos, tuo pačiu tikrindami, ar jis atitinka jūsų šeimos galimybes bei reikalavimus. Neįvertinę mano minėtų aspektų, žmonės neretai pagriebia mišrūną skelbimuose užvadintą haskiu žydromis akimis ir laiko jį mažame bute, neskiria jam jokio krūvio ir pavedžioję 30 min. per dieną stebisi, kodėl jų namai sunaikinti, o šuo visai neklauso.

O kokios veislės tinkamiausios auginti šeimoje, turinčiai vaikus?

Auginimui su vaikais yra tinkama labai daug veislių. Iš populiariausių veislių su vaikais mano nuomone tinkami auginti berno zenenhundai, auksaspalviai ir labradoro retriveriai, mopsai, prancūzų buldogai ir labai daug kitų veislių. Jei vaikai namuose dar labai maži, patartina vengti nykštukinių veislių, kadangi netyčiomis vaikai gali juos užgauti, pavyzdžiui, priverdami durimis. Jei šuo auginamas bute, su mažais vaikais taip pat gali būti sudėtinga auginti labai aktyvius šunis. Tačiau pasikartosiu, kiekvienas šuo yra individualus ir itin daug priklausys tiek nuo to, kaip auklėsite šunį, tiek nuo to, kaip elgtis su šunimis išmokysite savo vaikus. Pabrėžtina, jog pirkdami pasirinktos veislės šunį, įsigykite jį TIK su kilmės dokumentais! Tai padės išvengti genetinių susirgimų, nusivylimo išvaizda, agresijos bei ašarų pakalnių, netekus draugo dėl ligos vos jį įsigijus.

Kaip išsirinkti gerą ir patikimą hendlerį savo šuniui?

Pasitarkite su savo šuns veisėjais ar žmonėmis, kurie augina tą pačią veislę, gal jie turės ką parekomenduoti ar turės, ką papasakoti apie jūsų aptiktus hendlerius. Pasidomėkite hendlerio patirtimi su jūsų veisle bei bendrai parodose, sudalyvaukite jo treniruotėje su kitu ar savo paties šunimi ir įvertinkite, ar jums priimtini jo darbo metodai, kaip jūsų šuo su juo jaučiasi. Daugiausiai apie savo hendlerį papasakoti galės tie, kurių šunis hendleriaiišstatinėja parodose.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *