A normalu, kad kava, vidutinio stiprumo, migdo? — Klaustukai.lt

A normalu, kad kava, vidutinio stiprumo, migdo?

Daug žmonių kavą geria tam, kad neužmigtų, bet tyrimai parodė, kad ji iš tiesų gali turėti ir visiškai priešingą poveikį. Cheminiu požiūriu kofeinas yra purinas – vienas iš šimtų organinių junginių šeimos, kurių struktūros pagrindas yra du susijungę “žiedai”, sudaryti iš pakaitomis susijungusių anglies ir azoto atomų. Purinų junginiai randami visokiausiose gyvybės formose: dvi rūšys yra DNR sudėtinės dalys, o trečioji, šlapimo rūgštis, yra gyvūnų medžiagų apykaitos atlieka. Dar griežčiau apibrėžus, kofeinas priklauso purinų porūšiui, vadinamam ksantinais, kuriuose prie šešiakampės purino žiedo struktūros yra prijungti du deguonies atomai. Ksantinai dažnai būna randami augaliniuose audiniuose, įskaitant sėklas ir uogas. Jie tikriausiai yra kažkas panašaus į gyvūnų šlapimo rūgštį – tai galutinis produktas, nevaidinantis daugiau jokio vaidmens medžiagų apykaitoje. Bet jeigu tuos ksantinus praryja gyvūnai, daugelis jų pasidaro chemiškai aktyvūs. Kai kurie gali būti nuodingi; dauguma jų yra diuretikai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą; aukštesniuose gyvūnuose jie gali sukelti trumpalaikį kraujotakos palengvėjimą, nes praplečia kraujagysles ir taip sumažina kraujospūdį.

Ksantinai stimuliuoja ir nervų sistemą, bet ne taip, kaip dauguma mano. Jei laboratorinei pelei duosime gryno kofeino, ji laikinai pasidarys aktyvesnė už genetiškai identišką pelę, negavusią kofeino. Bet iki tam tikro kiekio kofeinas nedaro jokio poveikio elgesiui; nuo tam tikro kiekio stimuliacija kurį laiką kyla kartu su doze. O nuo dar didesnio kiekio – 50 mg kofeino vienam kilogramui kūno svorio – dozės didinimas nebedaro jokio poveikio elgesiui.

Kofeino poveikį geriau imta suprasti 9-ajame dešimtmetyje. Farmakologai, dirbantys su pelėmis ir žiurkėmis nustatė, kad kofeinas prisijungia prie smegenų ląstelių receptorių, jautrių adenozinui, užblokuodamas jų normalią veiklą. O adenozinas yra vienas iš gausiausių chemikalų gyvūnų ląstelėse ir turi dešimtis funkcijų, o kaip neurotransmiteris jis turi raminamąjį poveikį. Bet toliau per keletą metų mokslininkai nustatė, kad adenozino receptoriai, esantys skirtingose nervų sistemos vietose, duoda skirtingus poveikius. Daugumos receptorių aktyvavimas mažina ir ramina nervų sistemos aktyvumą, tačiau kiti receptoriai, daugiausiai esantys bazalinuose smegenų kamieno mazguose, kontroliuoja judesių koordinaciją, o dar kiti, išsidėstę uoslės mazgelyje, padeda palaikyti organizmo emocinę būseną. O kofeinas kertasi su organizmo stimuliacijos ir raminimo balansu, neleidžia nusiraminimo signalui pasiekti tikslo, ir taip visą mechanizmą – nuotaiką, fizinį aktyvumą ir bendrą jaudrumą perjungi į aukštesnę pavarą. Neurotransmiterių veikla yra ypač sudėtingas dalykas – vienas junginys veikia daugybės kitų gamybą. Kadangi kofeinas blokuoja adenozino receptorius ir stimuliuoja visą nervų sistemą, organizmas stengiasi gaminti daugiau adenozino, užsiauginti daugiau receptorių, kad vėl grįžtų senoji pusiausvyra.

O rezultatas? Žmogus vėl jaučiasi mieguistas. Ir gydosi išgerdamas dar vieną puodelį kavos, po to dar vieną, ir dar vieną. Tyrimai parodė, kad žmonės, geriantys daug kavos, dažniau jaučiasi mieguisti rytais. Aišku, gali būti, kad jie kaip tik dėl to ir geria kavą, bet kai nustoja ją gerti, prapuola ir mieguistumas. Taigi žodžiu, jei vartoji daug kofeino, organizmas stengiasi atstatyti pusiausvyrą gamindamas medžiagas, veikiančias priešingai negu kofeinas. Tada toks gaunasi ir rezultatas: galvos skausmai, mieguistumas ir dažnai netgi depresija.

Taigi jei jaučiate, kad nuo kavos darotės mieguista, mažinkite jos dozes. Turite pati žiūrėti, kiek jos galite išgerti, kad gerai jaustumėtės.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *