Kol kas į šį klausimą niekas negali atsakyti. Žinome tik tiek, kad kol kas dar nieko neradome. Logiškai mąstant, visai gali būti: juk Visatoje yra milijonų milijonai galaktikų, kiekvienoje galaktikoje – milijonų milijonai žvaigždžių, tai tikimybė, kad kažkur kitur dar yra gyvenamų planetų (galbūt net ir protingų padarų), atrodo visai nemaža, ir negana to, tų gyvenamų planetų turėtų būti gana daug. Ypač po to, kai 1995 metais buvo atrasta pirmoji ne Saulės sistemos planeta. Nuo tada iki šiol jų buvo atrasta keli šimtai, dauguma maždaug tokio dydžio kaip Jupiteris ar dar didesnės – tokias lengviausia atrasti, bet gyvybei jos ne itin tinkamos. Bet pastaruoju metu jau atrasta panašių į Žemę planetų – ne dujinių kaip Jupiteris, o uolinių ir panašaus į Žemę dydžio. Tai duoda vilčių radijo astronomams, įsitraukusiems į nežemiškos protingos gyvybės paieškas (Search for extraterrestrial intelligent life, SETI). Bet šį entuziazmą šiek tiek vėsina vadinamasis Fermi paradoksas, kurį pirmas 1950 m. išreiškė branduolinis fizikas Enrico Fermi: jeigu tikrai Visatoje yra tiek daug kokių kitų protingų būtybių, kodėl jos iki šiol pas mus nepasirodė? Arba neatsiuntė mums kokios žinios?
Galbūt nežemiška gyvybė bėra tokia jau dažna, arba ne taip dažnai ji išsivysto į kokias nors civilizacijas. Tokią galimybę labai sunku apskaičiuoti net apytikriai. 1961 m. radijo astronomas Frenkas Dreikas pateikė tokią formulę, dabar žinomą kaip Dreiko lygtis, kuria apskaičiavo, kiek mūsų galaktikoje galėtų būti civilizacijų. Tai apskaičiuoti toli gražu nėra paprasta, nes Visata nėra stacionari – žvaigždės gimsta, gyvena ir miršta, vienos jų turi planetas, kitos ne. Kai kuriose iš tų planetų atsiranda sudėtingesnės molekulės, tokios kaip amino rūgštys ir baltymai, bet daugiau nieko. Kitose gali išsivystyti ir vienaląsčiai organizmai, o dar kitose – ir daugialąsčiai, ir netgi protingos būtybės, kurios gali sukurti civilizacijas. Galų gale, juk visas rūšis ir civilizacijas anksčiau ar vėliau ištinka galas. Taigi Dreikui teko į visa tai atsižvelgti. Taigi jo lygtis sudaryta sudauginus žvaigždžių skaičių Paukščių Tako galaktikoje su žvaigždžių dalimi, kurios turi planetas, planetų dalimi, kuriose galėtų atsirasti gyvybė, planetų dalimi, kuriose iš tikrųjų atsiranda gyvybė, planetų dalimi, kuriose išsivysto protingos būtybės, planetų dalimi, kuriose tos būtybės bendrauja su kitomis planetomis, ir tikimybe, kad tos bendraujančios civilizacijos bus dar egzistuojančios, kai mus pasieks kokios nors žinios iš jų. Kadangi praktiškai nė viena iš tų verčių nėra tiksliai žinoma ir remiasi daugiausia spėjimais, aišku, kad gali būti labai didelė rezultatų variacija, bet paskaičiuota, kad mūsų galaktikoje civilizacijų, kurias būtų galima aptikti, turėtų būti apie 12000. Galite ir patys pasižaisti su Dreiko lygtimi štai čia.
Ateiviai galėtų bendrauti su mumis dviem būdais: tiesiogiai arba per atstumą. Pirmasis būdas būtų įmanomas jeigu arba jie pas mus atskristų, arba mes pas juos, o tai šiuo metu nelabai realu, turint omeny atstumus tarp žvaigždžių. Antrasis būdas – tai bendrauti radijo bangomis, jas arba siunčiant į kosmosą, arba priimant, kuo ir užsiima SETI. 1974 m. astronomai iš Arecibo observatorijos Puerto Rike tikslingai išsiuntė į kamuolinį žvaigždžių spiečių M13 210 baitų pranešimą, kuriame užkodavo informaciją apie žmogų ir mūsų gyvenamą vietą Visatoje, įskaitant svarbiausius cheminius elementus ir DNR kodą. Bet dažniausiai astronomai tik laukia signalų – gal kada pagaus ką nors įdomaus. Tam pasitarnauja radijo teleskopai, sukurti gaudyti ilgabangei energijai, kurios nepamatysi pro optinius teleskopus. Bet kol kas niekas nėra pagavęs nė vieno signalo, kuris neabejotinai būtų atsiųstas nežemiškos civilizacijos. SETI teleskopai yra pagavę keletą įdomių ir nepaaiškinamų signalų, kaip kad „Wow“ signalas, išgirstas 1977 metais, bet jie niekada daugiau nebepasikartojo. Taigi čia vėl susiduriame su tuo pačiu Fermi paradoksu. Kai kurie mokslininkai mano, kad iš tikrųjų tų civilizacijų Paukščių Take yra kur kas mažiau negu apskaičiuota Dreiko lygtimi – gal tik koks 1000.
Bet reikia turėti omeny, kad SETI paieškos apsiriboja paieškomis tik mūsų galaktikoje. Net jeigu kiekvienoje galaktikoje civilizacijų yra vos po keletą, tų galaktikų juk yra milijonų milijonai, kas gerokai padidina tikimybę, kad kur nors kada nors rasime tų nežemiškų civilizacijų.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.