Visai gali būti. Nežinia ar jie kada buvo apsilankę Žemėje, bet yra šeši ženklai, rodantys, kad ko gero, kažkur Visatoje jie vis dėlto gyvena:
- Nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad kur nors ne Žemėje būtų gyvybė, bet Visatoje yra begalės žvaigždžių. Ir paskutiniojo dešimtmečio tyrimai parodė, kad mažiausiai pusė tų žvaigždžių turi planetas. Taigi vien tik Paukščių Take gali būti apie trilijoną planetų, ir tikrai kažkiek jų praėjo tas pačias vystymosi stadijas kaip Žemė ir ten išsivystė gyvybė. Jeigu visoje galaktikoje mes esame vieninteli protingi padarai, tai turėtų būti tikras stebuklas.
- Kiek mes žinome, gyvybės pagrindas yra vanduo. Ir kaip paaiškėjo, mūsų Saulės sistemoje vanduo yra ne toks jau retas dalykas. Pvz., atsiranda įrodymų, kad vandens gali būti po Marso paviršiumi. Jupiterio palydovas Europa turi skystą vandenyną. Manoma, kad tokius turi ir kiti Jupiterio palydovai Kalista ir Ganimedas. Saturno palydovai Titanas ir Enkeladas irgi gali turėti vandens. Netgi Veneros atmosferoje gali būti truputis vandens garų. Taigi vien tik Saulės sistemoje, ko gero, yra net septynios planetos, kuriose yra vandens, o kiek dar kitur?
- Mokslininkų apskaičiavimu, Žemei yra apie 4.5 milijardų metų. Seniausias gyvybės įrodymas rastas Australijoje – tai 3.4 milijardų amžiaus bakterijų dariniai, vadinami stromatolitais. Kadangi bakterijos yra biologiškai sudėtingos, mokslininkai mano, kad jos kilusios iš paprastesnių gyvybės formų, kurios atsirado dar seniau. Tai rodo, kad gyvybės atsiradimas nėra toks jau baisiai mažai tikėtinas, nes Žemėje ji atsirado labai greitai. Gali būti ir taip, kad Žemei šiuo atžvilgiu tiesiog nerealiai pasisekė.
- Mokslininkai Žemėje gyvybės randa beveik visur, kur tik nueina: šaltyje, tamsiose vandenyno gelmėse, prie hidroterminių skylių, po Antarktidos ledu, Pietų Amerikos Atakamos dykumoje. Gyvybė gali prisitaikyti prie tikrai sunkių sąlygų, kokių, be abejo, Visatoje netrūksta. Pvz., Marse sąlygos tikrai nepalankios, bet kai kurie Žemės mikrobai, įskaitant vieną, rastą giliai kasykloje, visai galėtų išlikti po Raudonosios planetos paviršiumi. Šių vadinamųjų ekstremofilų dėka mokslininkai dar kartą pergalvojo būtinas gyvybei sąlygas. Žinoma tik tiek, kad reikia skysto vandens, bet tai, ko gero, ir viskas.
- SETI institutas dažnai naudojasi radioteleskopais, kad pagautų kokių nors galbūt ateivių siunčiamų radijo signalų. Nors jų paieškos buvo sukėlusios keletą aliarmų, signalai buvo atmesti kaip sukelti žmonių, pvz., iš praskrendančio palydovo. Bet mokslininkai ir toliau ieško. Bet 1977 m. rugpjūčio 15-tą buvo pagautas vienas signalas, kurio paaiškinti taip ir nepavyko. Jis buvo toks įspūdingas, kad jį atradęs astronomas ant jį atspausdinusio popieriaus šalia užrašė „Wow!“. Bet antrą kartą toks signalas taip ir nebepasigirdo. Žinoma, galima jį priskirti ateiviams, kurie tuo metu praskrido pro šalį, bet tai būtų nemoksliška, kai nėra jokių įrodymų.
- Apie pusę amerikiečių tiki, kad ateiviai jau buvo mus aplankę. Kad tai įrodytų, jie pateikia skraidančių lėkščių ir sudužusių kosminių laivų nuotraukas. Bet tai nėra įrodymai. Yra ir manančių, kad vyriausybė tyčia slepia tokius dalykus, nors dauguma mokslininkų tuo irgi netiki (kaip ir aš pati). Bet tokios abejonės nesustabdo žmonių nuo važiavimo į tokias vietas kaip Rosvelas, kur atseit prieš daugiau kaip 60 metų buvo sudužęs ateivių laivas.
http://www.nbcnews.com/id/28148553/ns/technology_and_science-space/t/six-frontiers-alien-life/
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.