Baltieji gandrai žiemoja Afrikoje, daugiausia regionuose į pietus nuo Sacharos dykumos, o kai kurie individai apsistoja Pietų Europoje ar Artimuosiuose Rytuose. Lietuvoje perintys gandrai rudenį leidžiasi į ilgą kelionę, kuri gali siekti iki 10 000 kilometrų, ir grįžta pavasarį, dažniausiai kovo mėnesį.
Baltųjų gandrų migracijos maršrutai į žiemojimo vietas
Baltieji gandrai naudojasi dviem pagrindiniais migracijos koridoriais – vakarinį, einantį per Ispaniją ir Gibraltarą, ir rytinį, besitęsiantį per Turkiją, Izraelį ir Sinajaus pusiasalį. Abiejų krypčių tikslas – žiemojimo vietos Afrikoje. Skirtingos populiacijos renkasi skirtingus kelius, tačiau galutinis tikslas dažnai sutampa: šiltesni, maisto gausūs regionai žemyne.
Rytiniu maršrutu keliauja dauguma Rytų Europos, įskaitant Lietuvos, gandrų. Šiame kelyje jie kerta Bosforo sąsiaurį, keliauja per Mažąją Aziją, kerta Siriją, Libaną, Izraelį ir Egiptą, kol pasiekia Afriką. Kai kurie paukščiai apsistoja Etiopijoje, Sudane ar Ugandoje, o kiti tęsia kelionę tolyn į pietus.
Vakarinis maršrutas būdingas Vakarų Europos gandrams, kurie per Prancūziją ir Ispaniją pasiekia Gibraltarą, o tada skrenda virš Maroko ir Vakarų Sacharos. Jų žiemojimo vietos dažnai būna Vakarų Afrikoje, pavyzdžiui, Senegale, Malyje ar Burkina Fase.
Kodėl gandrai žiemoja būtent Afrikoje
Svarbiausia priežastis, kodėl gandrai palieka Lietuvą, yra maisto trūkumas šaltuoju metų laiku. Jie minta daugiausia gyvūnais – varlėmis, žuvimis, vabzdžiais, smulkiais graužikais – kurių žiemą Lietuvoje rasti beveik neįmanoma.
Afrikos savanos ir drėgnos pelkėtos vietovės gandrams siūlo ištisus metus gausų maisto šaltinį. Be to, šiltas klimatas leidžia išvengti energijos eikvojimo šildantis, todėl paukščiai gali sukaupti jėgas prieš grįžtamąją kelionę. Migracija yra instinktyvus elgesys, paveldimas iš kartos į kartą, todėl net jaunikliai, niekada nematę žiemojimo vietų, žino, kur skristi.
Grįžimas į Lietuvą ir gandrai, kurie lieka žiemoti Europoje
Dauguma gandrų į Lietuvą parskrenda kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Grįžimo laikas priklauso nuo oro sąlygų ir atstumo iki žiemojimo vietų. Pirmieji sugrįžta patinai, kad užimtų lizdus, o vėliau atskrenda patelės.
Nors tradiciškai gandras laikomas migruojančiu paukščiu, pastaraisiais dešimtmečiais stebimas reiškinys, kai dalis gandrų lieka žiemoti Europoje. Tai dažniausiai vyksta dėl klimato šiltėjimo ir lengvesnio maisto prieinamumo – pavyzdžiui, atliekų sąvartynuose. Tokie gandrai dažniausiai randami Ispanijoje, Portugalijoje, o kartais ir Vakarų Europos šalyse.
Gandrų migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių, atspindintis paukščių gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Suprasdami, kur žiemoja gandrai ir kokius maršrutus jie renkasi, galime geriau saugoti šių paukščių buveines tiek Lietuvoje, tiek jų žiemojimo vietose.