Kaip sumazinti savo islaidas?

Jei norite sumažinti savo išlaidas, jums pirmiausia reikia aiškios minties, kur turėtų eiti jūsų pinigai; tada galite ieškoti būdų, kaip sumažinti pragyvenimo išlaidas. Visada turėkite galvoje, kad ne visuomet turite rinktis pigumą; reikia rinktis efektyvumą. Ištirkite savo poreikius ir atlikite skaičiavimus. Tačiau svarbiausia yra suprasti, kad išlaidų mažinimas yra gyvenimo būdo ir mąstymo keitimas. Niekada neleiskite sau patikėti, kad keletas centų – tai nieko tokio.

  1. Nusistatykite, kur leisite savo pinigus. Jei nežinote, kur dingsta jūsų pinigai, greičiausiai išleidžiate per daug. Užsirašykite VISKĄ, ką perkate, iki paskutinio lito. Nesustokite ties akivaizdžiomis išlaidomis, tokiomis kaip nuoma, komunalinės paslaugos, kuras ir maistas. Įtraukite ir šalutines išlaidas, tokias kaip gazuoti gėrimai, užkandžiai ir rūkalai.
  2. Iškart pašalinkite bereikalingas kasdienes išlaidas. Greičiausiai daugiausia sutaupysite visai ne ant to, bet tai svarbu ir lengva. Ar jums taip jau reikia užsukti į kavinę pakeliui į darbą? Kiek jums svarbu užkandžiai, kuriuos perkate iš automato darbe? Daug pigiau bus išsivirti kavos namie, o tų užkandžių nusipirkti parduotuvėje. Ar jums tikrai labai reikia nuomotis visus tuos filmus kiekvieną mėnesį? O tie dešimt loterijos bilietų… Kokia tikimybė, kad jie ką nors laimės? Jei atsikratysite visų tų įpročių, iš pradžių tai bus psichologiškai sunku, bet kai suskaičiuosite kiek sutaupote, tikrai pajusite skirtumą. Eidama į parduotuvę susidarykite pirkinių sąrašą ir jo laikykitės. Sąrašas jums aiškiai parodys, ko jums reikia ir išbrauks visokius nereikalingus pirkinius.
  3. Taupykite komunalines paslaugas. Jei turite reguliuojamą šildymą, kur nors išeidama jį sumažinkite. Tik nemažinkite per daug, nes paskui pernelyg ilgai užtruks, kol namai vėl prišils. Jei šildymas automatinis, šildytuvą užprogramuokite truputį prieš tai, kai reikės šilumos – pvz., kokią valandą prieš kėlimosi laiką, kad galėtumėte atsikelti šilumoje, ir popiet, prieš jums grįžtant namo. Išeidama iš kambario išjunkite šviesą. Mintis, kad lempos daugiau energijos sunaudoja jas išjungiant ir įjungiant negu degdamos, yra neteisinga, nes įjungiant šviesą susinaudoja tik tiek elektros, kiek jai degant sekundės dalį. Geras dalykas ir energiją taupančios lempos. Tai investicija, kuri laikui bėgant atsipirks. Išjunkite ir kompiuterį, kai jo nenaudojate – (tikriausiai) vienintelė priežastis, dėl kurios paliekate jį įjungtą, yra patogumas. Bet kokie įtampos išlygintojai naudoja elektrą, net ir tada, kai į juos niekas nebūna įjungtas. Dieną atitraukite užuolaidas, vietoj to kad įjungtumėte šviesą. Elektrą naudokite tik tada, kai reikia. Taip pat taupykite ir vandenį. Išmokite greičiau praustis po dušu ir sutvarkykite varvančius vamzdžius bei kranus – jie suryja tikrai daug vandens. Jei turite veją, laistykite ją minimaliai. Taip pat užsukite kraną, kai jo neneudojate – pvz., plaunant indus arba valantis dantis. Nepirkite vandens buteliuose, nebent retais atvejais, kai būtinai reikia – Lietuvoje vandentiekio vanduo pakankamai geras gerti. Skalbkitės tiek, kiek reikia, bet kiek galima mažiau. Dušo temperatūrą sumažinkite pora laipsnių. Jei naudojatės boileriu, laikykite jo temperatūrą kiek galima mažesnę, kad būtų praktiška – rekomenduojama 50C, kad būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos ir nudegimų rizika. Kiek įmanoma, naudokitės mikrobange, o ne orkaite – vien tik įkaitinti orkaitę išeina daugiau energijos negu ką nors iškepti mikrobangėje. Kai gražus oras, atidarykite langus, kad sumažintumėte šildymo (arba vėsinimo) išlaidas.
  4. Mažinkite benzino ir kitas mašinos išlaidas. Kai 2-ojo pasaulinio karo metu buvo normuojamas kuras, populiarus šūkis buvo „Ar jums tikrai reikia šios kelionės?“ To paties savęs paklauskite kiekvieną kartą, kai sėsite į mašiną. Prieš važiuodama į parduotuvę susidarykite pirkinių sąrašą, kad nereikėtų po to ten važiuoti dar kartą. Nevažinėkite savo malonumui – verčiau eikite pasivaikščioti ar panašiai. Patikrinkite padangų slėgį. Didelis kuro švaistymas yra prastai veikiantis variklis. Be to, kuo mažiau važinėsite, tuo rečiau jums reikės keisti padangas, alyvą arba vežioti mašiną į servisą. Kitas būdas taupyti dujas (ir pinigus) – tai keisti vairavimo įpročius. Reikšmingas sumas sutaupysite, jei vairuosite lėčiau ir mažiau agresyviai. Ypač venkite vairuoti didelių kamščių metu, ir venkite statyti mašiną ten, kur brangus parkingas. Mieste dažnai labiau apsimoka važinėti viešuoju transportu.
  5. Mažinkite išlaidas pasilinksminimams. Net keista, kiek žmonių skundžiasi dėl pinigų, o patys eina į kiną žiūrėti naujausio filmo ir dar prisiperka popkornų. Be to, nemažai kainuoja ir bilietai į sporto varžybas arba koncertus. Ar užrištomis akimis jaustumėte skirtumą tarp 15 Lt ir 50 Lt kainuojančio vyno? Kai pietaujate kokiame restorane, pirmiausia pagalvokite apie patiekalų kainas. Galite užsisakyti vieną porciją dviem žmonėms, jeigu restoranas siūlo tokią galimybę. Niekada niekada neužsisakinėkite brangaus maisto į namus – tada mėgausitės tik maistu, bet ne atmosfera, kai tuo tarpu galėtumėte žymiai mažesnėmis išlaidomis pasigaminti maisto pati.
  6. Kuo geriau išnaudokite savo turimus drabužius ir aksesuarus, vietoj to kad pirktumėte naujus. Atraskite iš naujo ir parodykite senuosius, užmestus sandėliuke arba spintos gilumoje, ir susitvarkykite savo drabužių spintą bei įpročius, kad jie vėl „nepasimestų“.
  7. Taupykite išlaidas maistui. Pirkite maistą per išpardavimus, ypač mėsas. Investuokite į kavos arba espresso aparatą. Pigiau bus virtis kavą namie negu pirkti 7-8 Lt kainuojančią latte kavinėje. Geriau neškitės į darbą pietus iš namų, negu kasdien pietaukite valgykloje. Net ir nebrangūs pietūs kainuoja kelis litus per dieną – pasiskaičiuokite, kas labiau apsimoka. Kur tik įmanoma, naudokitės nuolaidų kuponais. Žiūrėkite, kad naudotumėte juos produktams, kuriuos pirktumėte ir taip, kad nepirktumėte maisto, kuris amžius stovėtų jūsų spintelėje arba gestų šaldytuve. Pirkdama mėsą rinkitės gabalus, kuriuos atpažintumėte, iš kurios jie kūno dalies. Mušta mėsa, nors ir minkšta, būna perdirbta, kas didina jos kainą. Kietesni mėsos gabalai gali būti lėtai troškinami ir pagaminami labai minkštai. Subproduktai (viščiukų širdelės ir kepenėlės, jautienos širdys) dažnai būna daug pigesni negu paprasta mėsa, ir iš jų galima pagaminti skanių patiekalų. Venkite didelių šviežio maisto pakuočių, kad išvengtumėte jo sugedimo – geriau tada pirkite šaldytą. Atidžiai žiūrėkite, kiek produkto sunaudojate. Pirkite tik tuos produktus, kuriuos tikrai vartosite, o ne kokius jų pakaitalus vien dėl to, kad nebuvo tokių, kokių norėjote. Ar jums tikrai patiks ne tie dribsniai, kuriuos visuomet valgote?
  8. Žiūrėkite savo draudimo išlaidų. Kai kuriems žmonėms greičiausias būdas sumažinti mėnesines išlaidas yra sveikatos, mašinos ir gyvybės draudimo srityse. Tarp draudimo kompanijų yra baisiai didelė konkurencija. Pažiūrėkite įvairių kompanijų pasiūlymus. Kai tai darysite, turėkite galvoje, kad mažos pradinės įmokos ne visuomet daugiausiai sutaupo!
  9. Pagalvokite apie daiktus iš antrų rankų. Tai yra puikus būdas sutaupyti nemažai pinigų! Jei jusm būtinai ko nors reikia, yra ir geresnių pasirinkimų negu didelis prekybos centras. Galite tokius daiktus pirkti ir internetu.
  10. Venkite banko kortelių perviršio. Perviršis gali atrodyti gera mintis, bet tai būna vienu žingsniu arčiau finansinės duobės. Net jei jūsų bankas nereikalauja mokesčio už perviršį, Gera debitinių kortelių savybė – kad neleidi tų pinigų, kurių neturi, o perviršis gali susilpninti jūsų finansinę discipliną. Nedarykite to! Jei šiuo metu jums būtinai reikia nusiimti kredito, palyginkite visų jūsų turimų kortelių mokesčius. Naudokitės ta, kuri reikalauja mažiausio mokesčio.
  11. Venkite arba naudokite kiek galima mažiau medžiagų, kurios veikia protą arba prie kurių priprantama, kurios yra nelegalios, brangios, mažina produktyvumą, sukelia sveikatos problemų, arba mažina gebėjimą priimti sprendimus dėl išlaidų. Visas šias savybes turi alkoholis.
  12. Venkite daiktų, kad ir pigių bei patrauklių, kurie reikalautų didelių ir bereikalingų išlaidų. Tai gali būti rašaliniai spausdintuvai (lazeriniai spausdina kur kas pigiau), vilnoniai kostiumai arba lygintuvo reikalaujatys medvilniniai drabužiai, nebent jie būtų reikalingi sukurti įspūdžiui, reikalingam užsidirbti pinigų. Taip pat televizija ir tam tikru laipsniu filmai. Televizijos tikslas finansiniu atžvilgiu yra priversti jus žiūrėti reklamas, kad pasijustumėte nelaimingas, jog neturite daiktų, kurių turėti jums šiaip net į galvą neateitų. Labai mažai jų yra tikrai rimti. Daugelyje filmų rodomas išlaidus ir ekstravagantiškas gyvenimas, ir jie sukuria mąstymą, nesuderinamą su taupumu.


http://www.wikihow.com/Reduce-Expenses

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *