Pradžia » kaip siksonsparnis nakti susiranda masto?

kaip siksonsparnis nakti susiranda masto?

Dauguma šikšnosparnių maitinasi vabzdžiais (bent jau Lietuvoje gyvenantys – visi), kuriuos gaudo tiesiog ore. O jų ieškoti tamsoje jiems geriausiai padeda klausa ir echolokacija, nors šikšnosparniai ir nėra akli. Skraidydami šikšnosparniai cypauja, o atsimušęs nuo objektų aidas jiems suteikia informacijos apie tai, kas yra priešais juos, įskaitant vabzdžio dydį ir formą. Tai ir yra echolokacija.

Šikšnosparniai leidžia garsus taip pat, kaip ir mes – naudodamiesi balso stygomis. Vienos jų rūšys cypauja burna, o kitos – nosimi. Daugumos šikšnosparnių balsai būna ypač aukšto dažnio, kurio žmogus net negirdi – t.y. ultragarsas. Bet ultragarsas veikia taip pat, kaip ir mūsų balsai. Jis keliauja per orą kaip banga, ir šios bangos sukeliama energija atsimuša nuo kiekvieno pakeliui sutikto daikto. Šikšnosparnis atidžiai klauso nuo jų atsimušamo aido. Pagal tai, kiek laiko aidas užtrunka sugrįžti iki šikšnosparnio, jo smegenys sprendžia pagal vabzdžio ar ko kito atstumą nuo jo. Taip pat šikšnosparnis sužino, kur yra tas vabzdys, kokio jis dydžio ir kuria kryptimi skrenda. Jei aido garsas dešinę ausį pasiekia pirmiau negu kairę, vadinasi, vabzdys yra dešinėje pusėje. Šikšnosparnio ausys turi sudėtingą raukšlių sistemą, kurios padeda nustatyti vabzdžio vertikalią poziciją. Aidas, sklindantis iš žemiau, pasieks išorinės ausies raukšles kitu kampu, negu kad sklisdamas iš aukščiau. O vabzdžio dydį šikšnosparnis nustato iš aido intensyvumo – mažas vabzdys atspindės mažesnę garso bangą negu didelis. Apie vabzdžio judėjimo kryptį išduoda aido dažnis – jei vabzdys skrenda tolyn nuo šikšnosparnio, nuo jo grįžtantis aidas bus žemesnio dažnio (storesnis) negu tada, kai vabzdys artėja prie šikšnosparnio. Tas reiškinys vadinasi Doplerio efektas. Turbūt jūs jį jau irgi žinote – kai važiuoja pro šalį kaukianti greitoji arba gaisrinė, artėdama prie jūsų ji kaukia plonesniu balsu, o vos pravažiavusi jus iš karto “pastorina” kaukimą 🙂

Aišku, šikšnosparniai visą šią informaciją perdirba nesąmoningai, lygiai kaip ir mes savo informaciją, gaunamą iš akių ir ausų. Šikšnosparniai gauna ir regimosios informacijos – priešingai paplitusiam įsitikinimui, daugumos šikšnosparnių regėjimas yra pakankamai geras. Echolokaciją jie naudoja kartu su regėjimu, o ne vietoj jo.

http://animals.howstuffworks.com/mammals/bat2.htm

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *