Tą galima padaryti šitaip:
- Kai vaikas daro ką nors blogo, pasilenkite iki jo akių lygio ir pažiūrėkite jam į akis. Čia ne tąm, kad išgąsdintumėte, bet kad jis suprastų, jog kalbate rimtai.
- Pasakykite: „Jei tu ir vėl taip darysi, tučtuojau eisi į namų areštą/į kampą ir kt.“ Tai perspėjimas vaikui. Tada jis žinos, koks jo elgesys nepageidaujamas ir jeigu jis toliau taip elgsis, pasekmės bus liūdnos.
- Jei vaikas ir toliau daro tą patį, paimkite jį už rankos ir nuveskite ten, kur pažadėjote. Mažesniems vaikams ideali vieta yra kampas arba laiptai. Mokyklinio amžiaus vaikus geriau pasodinti ant kėdės arba nuvesti į kambarį. Tik neveskite jo į jo miegamąjį, nes tai kambarys, kur jis ir miega, ir žaidžia. Nereikėtų naudoti to paties kambario ir miegojimui, ir bausmei. Pabandykite svečių arba darbo kambarį, ar kokį kitą, kuris vaikui būtų neįdomus. Tada jis pagalvos, už ką yra nubaustas ir kaip jam reikėtų pakeisti savo elgesį.
- Pasilenkite iki jo akių lygio, pažiūrėkite jam į akis ir paaiškinkite, kad jis gaus arešto ir už ką. Tinkamas laikas areštui yra viena minutė vieniems vaiko metams – kiek vaikui metų, tiek minučių.
- Nueikite šalin. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Nestovėkite šalia ir neprižiūrėkite vaiko, nieko daugiau jam nebesakykite. Atsakinėdami vaikui tik suteiksite jam norimo dėmesio. Vietoj to, kad apgalvotų savo elgesį, vaikas tik galvos, kaip jam išeiti lauk ir jus prakalbinti.
- Vykdykite bausmę iki galo. Jeigu vaikas išeina lauk, pasodinkite jį atgal ir laiką vėl skaičiuokite nuo nulio, tuo metu nieko nesakydami (netgi „Dabar vėl užsuku laikmatį iš naujo“). Kad ir kiek kartų jis bandytų eiti lauk, neleiskite to padaryti tol, kol jis neatsėdės visą skirtą laiką. Jei po kokio penkto ar dešimto karto pasiduosite, jis tik sužinos, kad vieną kartą vis tiek pavargsite ir jis išsisuks be jokių pasekmių.
- Liepkite atsiprašyti. Kai vaikas atsėdės tiek, kiek jam buvo skirta, paaiškinkite jam, kodėl jis buvo areštuotas. Tada liepkite atsiprašyti. Pasakykite maždaug taip: „Aš tave buvau uždaręs, nes tu darei tą ir tą, nors aš šimtą kartų buvau liepęs taip nedaryti. Dabar turėtum manęs atsiprašyti“. Po to, kai tą padarys tikrai nuoširdžiai, o ne verkšlendamas, šaukdamas arba murmėdamas po nosimi, apkabinkite jį ir pabučiuokite. Po to vėl elkitės lyg niekur nieko.
Sėkmės!
http://www.wikihow.com/Get-Your-Child-to-Obey-You
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.