Prietarais toli gražu ne visada verta tikėti 🙂 Daugelis jų yra grynos pasakos, bet kai kurie jų turi ir praktinę reikšmę, kurių laikytis gal ir visai pravartu. Štai kaip aiškinama kai kurių prietarų kilmė.
Vienas žinomiausių prietarų – kad jei juoda katė perbėga kelią, tave ištiks kokia nors nelaimė. Katės senovėje iš tikrųjų buvo gerbiami padarai, ypač pas šumerus ir egiptiečius. O kačių pradėta bijoti raganų medžioklės laikais (nors Lietuvoje jos nebuvo pasiekusios tokia masto kaip Vakarų Europoje). Buvo manoma, kad raganos sugeba bendrauti su kai kuriais gyvūnais ir prikalbėti juos krėsti eibes. Tarp tų „raganų gyvūnų“ pirmaudavo katė. Blogiausia iš jų būdavo juoda katė, buvo manoma, kad į ją įsikūnija pats Šėtonas. Dėl to jeigu pamatydavai juodą katę, tai reikšdavo, kad tave stebi velnias. Na, bet bent jau man niekada nieko nėra nutikę, kai kelią perbėgdavo juoda katė 🙂
Vienas iš prietarų, kurių gal ir reikėtų laikytis – tai neišskleisti skėčio patalpoje. Tai iš tikrųjų sugalvota tam, kad nieko nesužeistum. Išskleidžiami skėčiai atsirado Anglijoje karalienės Viktorijos laikais. Pirmieji būdavo gaminami iš nesulankstomų plieninių virbų, kurie išskleisti patalpoje galėdavo kam nors įdurti arba išdurti akį. Tiesa, tas prietaras gali siekti ir senovės Egipto laikus, mat egiptiečiai irgi nešiojo skėčius, kurie buvo skirti apsaugai nuo saulės. Jei su skėčiu nueidavai kur nors, kur nebuvo saulės, tai skaitydavosi įžeidimas saulės dievui Ra, kas, be abejo, galėjo užtraukti tau prakeiksmą.
Dar yra prietaras, kad jai sudaužai veidrodį, septynerius metus tau blogai seksis. Toks tikėjimas kilęs dar iš senovės Romos laikų. Ten būdavo tokie daktarai, iš dalies mistikai. Jie iš veidrodžių pranašaudavo, kaip seksis pacientui pasveikti. Daktaras pripildavo veidrodinę lėkštę vandens ir žiūrėdavo į paciento atvaizdą joje. Jei dėl kokios nors priežasties atvaizdas atrodydavo kreivas, tai reikšdavo, kad pacientas dar ilgai sirgs. O jeigu tuo metu veidrodis suduždavo, tai reikšdavo, kad pacientas sirgs dar net septynerius metus.
Jei žmogus pasako ką nors, ko jis nenorėtų, kad išsipildytų, ką tada jis daro? Pabeldžia į medį. Toks prietaras kilęs iš pagonybės laikų, kai žmonės tikėjo, kad medžiuose gyvena gerosios dvasios. Norėdami gauti ką nors pageidaujamo, žmonės pašnibždom išsakydavo savo norą ir dukart pabelsdavo į medį, kad ta geroji dvasia pabustų.
Daug kas tiki, kad druskos išpylimas prišaukia nelaimę. Toks prietaras tikriausiai kilęs iš tų laikų, kai druska buvo brangus dalykas, todėl ir pradėta sakyti, kad jos išbėrimas prišaukia nesėkmes, kad žmonės atsargiau su ja elgtųsi. Dar sakoma, kad jeigu nori nuvyti nesėkmes, reikia mesti žiupsnį druskos pro kairįjį petį. Kodėl kairįjį? Krikščionys tikėdavo, kad ant kairiojo peties sėdi velnias, ieškodamas progų pakenkti. Dar vienas variantas, kodėl druskos išbėrimas siejamas su bloga lemtimi – tai paskutinė vakarienė. Da Vinčio paveiksle vaizduojama, kad Judas išberia druską, todėl jei paberi druską, vadinasi, gali išduoti savo geriausią draugą.
Kodėl žmonės taip bijo skaičiaus 13? To prietaro kilmė yra labai sena. Hamurabio kodekse nebuvo 13-ojo įstatymo – greičiausiai tai buvo klaida – ir nuo tada buvo laikoma, kad skaičius 13 yra nelaimingas. Jeigu kokiame įvykyje dalyvaudavo 13 žmonių, tai irgi būdavo nelaimingas skaičius, pvz., 13-as apaštalas, kuris išdavė Jėzų. Skaičiaus 13 vengdavo dar ir dėl to, kad skaičius 12 buvo laikomas laimingu. Kalendoriuje yra 12 mėnesių, diena turi 12 valandų ir t.t. Iki šiol 80% Amerikos dangoraižių nepripažįsta 13-to aukšto.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.