Pradžia » Nuo ko žmonės suserga diabetu?

Nuo ko žmonės suserga diabetu?

Diabetas – sudėtinga ligų grupė, kurių priežastys gali būti įvairios. sergantys diabetu žmonės turi per aukštą gliukozės kiekį kraujyje, dar vadinamą hiperglikemija. Pagrindinės diabeto rūšys – tai 1 ir 2 tipo diabetai.

1 tipo diabetas

1 tipo diabetą sukelia insulino trūkumas, nes insuliną gaminančios kasos beta-ląstelės būna sunaikinamos. 1 tipo diabetas yra autoimuninė liga, nes tas beta-ląsteles sunaikina žmogaus imunitetas. Normaliomis sąlygomis imunitetas saugo organizmą nuo infekcijų, atpažindamas ir naikindamas bakterijas, virusus ir kitus potencialiai pavojingus padarus. Bet sergant autoimuninėmis ligomis, imunitetas puola paties organizmo ląsteles. Sergant 1 tipo diabetu beta-ląstelių naikinimas gali užtrukti keletą metų, bet simptomai paprastai išsivysto per trumpą laiką. Paprastai juo suserga vaikai ir jauni žmonės, nors jis gali atsirasti bet kokiame amžiuje.

Sergamumui 1 tipo diabetui daug reikšmės turi paveldėjimas. Manoma, kad diabeto atsiradimui turi įtakos daug genų, taip pat ir genų sąveika. Skirtingose populiacijose tai gali lemti skirtingi genai. Variacijos genuose, randamos daugiau kaip 1% populiacijos grupės, vadinami genų variantais. Tam tikri genų variantai, kurie lemia tokių baltymų – žmogaus leukocitų antigenų (HLA) gamybą baltuosiuose kraujo kūneliuose, yra susiję su 1 tipo diabeto rizika. Baltymai, gaminami HLA genų, padeda imuninei sistemai suprasti, ar ląstelė yra organizmo dalis, ar svetimkūnis. Kai kurios HLA genų kombinacijos leidžia nuspėti, kad žmogus turės padidėjusią riziką susirgti diabetu, o kitos kombinacijos saugo nuo diabeto arba nedidina rizikos juo susirgti.

Sergant 1 tipo diabetu, baltieji kraujo kūneliai, vadinami T ląstelėmis, puola ir sunaikina beta-ląsteles. Dažnai diabetas būna diagnozuojamas tada, kai jau būna sunaikinta didžioji dauguma beta ląstelių. Tada žmogui jau reikės insulino injekcijų, kad išgyventų. Neseni tyrimai parodė, kad beta-ląstelių puolimą gali iššaukti pats insulinas. Žmonių, kurie rizikuoja susirgti diabetu imuninė sistema reaguoja į insuliną kaip į svetimkūnį, arba antigeną. Kad kovotų su antigenu, organizmas gamina baltymus, vadinamus antikūnais. Žmonėse, sergančiuose 1 tipo diabetu, randama antikūnų insulinui ir kitoms beta ląstelių gaminamoms medžiagoms.

Susirgimui diabetu gali turėti įtakos ir aplinkos faktoriai, tokie kaip maistas, virusai ir toksinai, bet neaišku kiek tiksliai. Kai kurios teorijos sako, kad aplinkos faktoriai iššaukia beta ląstelių autoimuninį naikinimą. Žmonėms 1 tipo diabetas kartais būna diagnozuojamas sergant virusinėmis infekcijomis arba po jų, todėl manoma kad tarp diabeto ir virusų yra ryšys, nors pats virusas diabeto ir nesukelia. Dar atrasta, kad krūtimi maitinti vaikai ir tie, kurie yra gavę vitamino D papildų, ko gero, turi mažesnę riziką sirgti diabetu.

2 tipo diabetas

2 tipo diabetą – dažniausią diabeto formą sukelia įvairių veiksnių kombinacija, įskaitant atsparumą insulinui, kai organizmas nesugeba efektyviai panaudoti insulino. Šis diabetas išsivysto tada, kai organizmas jau nebegali gaminti tiek insulino, kad kompensuotų atsparumą jam. 2 tipo diabeto simptomai vystosi pamažėle, žmonėms jis gali būti nediagnozuotas metų metus. Dažniausiai juo serga vidutinio amžiaus ir seni žmonės, turintys antsvorio, bet dabar jau vis dažniau suserga ir stori vaikai bei paaugliai. Manoma, kad 2 tipo diabeto atsiradimui turi įtakos genetiniai ir aplinkos faktoriai.

Čia irgi didelį vaidmenį vaidina genai. Tam tikri genai arba jų kombinacijos gali padidinti arba sumažinti riziką susirgti 2 tipo diabetu. Nors mokslininkai jau atrado daugelį genų variantų, kurie didina riziką susirgti 2 tipo diabetu, dar daugiau jų yra neatrasta. Žinomi genai veikia daugiau insulino gamybą negu atsparumą insulinui. kai kurie geno TCF7L2 variantai didina tikimybę susirgti diabetu. Žmonės, paveldėję tokio varianto dvi kopijas, 80% dažniau suserga diabetu negu tie, kurie neturi to geno varianto. Bet net jeigu ir turite būtent tą geno variantą, dieta ir fizinis aktyvumas metant svorį padeda nutolinti diabetą, kaip parodė tyrimas su žmonėmis, turinčiais aukštą riziką juo susirgti.

Genai gali padidinti diabeto riziką, didindami žmogaus polinkį sustorėti. Viena teorija sako, kad kai kurie genai padidina metabolizmo sugebėjimą sandėliuoti energiją vėlesniam laikui. Toks bruožas turėjo privalumą populiacijose, kur trūko maisto arba niekad nežinodavai, kiek jo turėsi, bet dabar, kai pilna daug kalorijų turinčio maisto, toks bruožas gali padėti atsirasti 2 tipo diabetui.

Su 2 tipo diabeto išsivystymu glaudžiai susijęs fizinis neaktyvumas ir antsvoris. Fizinio aktyvumo ir kalorijų suvartojimo disbalansas gali nutukinti, o nutukimas skatina atsparumą insulinui. Centrinis nutukimas, kai žmogui ypač daug riebalų susikaupia ant pilvo, yra didelis rizikos faktorius ne tik atsparumui insulinui, bet ir širdies bei kraujagyslių ligoms. Tyrimai parodė, kad milijonai žmonių galėtų sumažinti riziką susirgti diabetu, jeigu keistų gyvenimo būdą ir numestų svorio.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *