Avokadas – riebus vaisius, bet sveikatai naudingas, nes tie riebalai yra būtent iš sveikųjų. Dauguma jų – mononesotieji riebalai, kitaip sakant, oleininė rūgštis. Mononesotieji riebalai yra tie „gerieji“, kurie mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažina insulto bei infarkto riziką. Riebalai sudaro apie tris ketvirčius avokado kalorijų. Be to, vidutinis avokadas turi apie 4 g baltymų, kas yra žymiai daugiau negu bet kokiame kitame vaisiuje. Cukraus ten mažai, palyginti su kitais vaisiais. Avokadai yra puikus kalio šaltinis, kurio jie turi daugiau negu bananai. Dar juose daug vitaminų K, B9, B6, B5, C ir E. Vidutinis avokadas turi apie 11 g dietinių skaidulų, beveik pusę rekomenduojamos dienos normos.
Neskaitant to, kad avokadai yra turtingas vitaminų ir skaidulų šaltinis, tyrimai parodė, kad jie duoda daug naudos sveikatai, pvz., mažina cholesterolio kiekį kraujyje, diabeto riziką, palaiko mažesnį kūno svorį ir padeda išvengti vėžio. Savaitę pasimaitinus maistu, kuriame buvo daug avokadų, tiriamiesiems 22% sumažėjo blogojo cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje ir 11% padaugėjo gerojo cholesterolio. Dar moksliniai tyrimai parodė, kad avokadų vartojimas susijęs su pagerėjusia bendra dietos kokybe ir maisto medžiagų pasisavinimu, taip pat mažina metabolinio sindromo riziką. Metabolinis sindromas – tai simptomų grupė, kuri didina diabeto, insulto ir širdies vainikinių arterijų ligos riziką. Tas pats tyrimas parodė, kad žmonės, valgantys avokadus, sveria mažiau negu nevalgantys, taip pat turi mažesnį kūno masės indeksą ir liemens apimtį. Avokaduose pilna fitocheminių medžiagų, kurios neleidžia vystytis tam tikroms vėžio rūšims.
Būna ir alergijų avokadams, nors ir labai retai. Alergiški jiems žmonės patiria kosulį, švokštimą, jiems užsikemša nosis, gali atsirasti dilgėlinė ir periorbitinė edema. Jeigu jau taip nutinka vartojant avokadus, pasitarkite su gydytoju.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.