Asmeniniai finansai – tai ne matematikos egzaminas, o kasdienė praktika, kuri suteikia laisvę rinktis. Net jei pajamos kol kas nedidelės, kryptingi sprendimai ir stabilūs įpročiai per laiką veikia kaip sudėtinės palūkanos: nedideli žingsniai „užsikabina“ vienas už kito ir pamažu tampa apčiuopiama finansine pagalve.
Pajamų ir išlaidų fiksavimas
Pirmas žingsnis – pamatyti tikrą vaizdą. Kelias savaites fiksuokite visas pajamas ir išlaidas, kad suprastumėte, kur nuteka pinigai. Iš šio vaizdo paprasčiau išskirti būtinąsias išlaidas, o likusią dalį skirti tikslams: trumpalaikiams (poilsis, namų atnaujinimai) ir ilgalaikiams (finansinė pagalvė, pensija, investicijos). Finansinės pagalvės dydį verta orientuoti į kelių mėnesių bazines išlaidas; ją laikykite lengvai pasiekiamoje, bet palūkanas mokančioje sąskaitoje – svarbu, kad netikėtumai nevirstų brangiomis skolomis.
Atsakingas skolinimasis
Skolos yra įrankis, o ne priešas – bet tik tada, kai taisykles diktuojate jūs. Lietuvoje galioja atsakingojo skolinimo nuostatos: būsto paskolai paprastai reikia bent 15 proc. pradinio įnašo, o visiems mėnesio finansiniams įsipareigojimams neturėtų būti skiriama daugiau nei 40 proc. tvarių pajamų. Šie rėmai padeda nepervertinti galimybių ir įvertinti, ar paskola tikrai tarnaus jūsų tikslams, o ne atvirkščiai. Su išsamiais reikalavimais galima susipažinti Lietuvos banko puslapyje.
Taupymas ir investavimas
Taupymas ir investavimas atlieka skirtingas funkcijas. Taupymas saugo nuo netikėtumų ir artimiausių tikslų, investavimas – nuo lėto infliacijos „graužimo“. Europos Centrinis Bankas aiškiai nurodo, kad infliacija – tai platus prekių ir paslaugų kainų kilimas, dėl kurio už tą patį eurą laikui bėgant nuperkame mažiau; jo siekiama palaikyti apie 2 proc. ilguoju laikotarpiu. Būtent todėl vien pinigų laikymas grynais ar nulinėse palūkanose per daug metų reiškia realios perkamosios galios mažėjimą.
Pensijai taupyti Lietuvoje veikia keli sluoksniai. Antroji pakopa daugeliui dirbančiųjų aktyvuojama automatinio įtraukimo būdu, o įmokos sudaro 3 proc. jūsų atlygio prieš mokesčius, prie kurių valstybė kas mėnesį prideda 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai – sisteminė priemonė, kurią verta peržiūrėti ir, esant galimybei, didinti savo įmokas, jei norite spartesnio kaupimo tempo. Tikslias taisykles ir pavyzdžius pateikia „Sodra“.
Trečioji pakopa – savanoriškas kaupimas, turintis mokestinę paskatą. VMI paaiškina, kad per metus sumokėtas įmokas į III pakopos pensijų fondus (bei kai kurias kitas išlaidas) galima atimti iš apmokestinamųjų pajamų, tačiau bendra atimamų išlaidų suma ribojama, o pensijų ir gyvybės draudimo įmokoms taikomas 1 500 eurų metinis „lubų“ dydis. Tai reiškia, kad, planuojant įmokas, verta pasitikrinti, kaip efektyviausiai išnaudoti lengvatą, o deklaruojant pajamas – nepamiršti šio instrumento. Išsamią oficialią atmintinę rasite VMI leidinyje.
Investuojant svarbiausia ne „pataikyti“ akimirką, o pasirinkti jums tinkančią riziką, kaštus ir horizontą. Ilgesniam laikotarpiui dažnas renkasi plačiai diversifikuotus, mažų sąnaudų fondus, o trumpiems tikslams – mažiau rizikingus sprendimus. Nepamirškite, kad kaštai, komisiniai ir mokesčiai ilgainiui daro didelę įtaką grąžai. Jei svarstote naujus ar sudėtingus produktus, verta pasitikrinti, ką apie investuotojų apsaugą ir rizikas rašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) – jų „Investor Corner“ aiškina, kokių standartų turi laikytis paslaugų teikėjai ir kokių teisių turi investuotojai.
Vengiant klaidų padeda rutina. Automatizuokite pervedimus: vos gavę atlyginimą, automatiškai nukreipkite dalį į finansinę pagalvę ir pensijų kaupimą; taip apsisaugosite nuo „likučio principo“, kai sutaupyti planuojama tik mėnesio pabaigoje. Kartą per metus pasidarykite „finansinę techninę apžiūrą“: patikrinkite, ar dar nešate brangias skolas, ar turto paskirstymas tebėra tinkamas jūsų rizikos tolerancijai, ar neatsirado geresnių sąlygų kasdieniams finansams (pavyzdžiui, ar sąskaitų planai, kortelių įkainiai ir palūkanos vis dar konkurencingi). Jei gyvensena ar tikslai pasikeitė – pritaikykite planą, užuot bandę „priversti“ jį tikti.
Informaciniai šaltiniai apie finansus
Atsargumas svarbus ir informacijos šaltiniuose. Rinkitės oficialius šaltinius, kai reikia taisyklių, mokesčių ar valiutos politikos paaiškinimų, o rengdamiesi sprendimams pasikonsultuokite su licencijuotu patarėju. Tokie informaciniai šaltiniai, kurie teikia medžiagą apie skolinimąsi padeda suprasti, kaip kredito davėjai vertina pajamas ir įsipareigojimus, o oficialių institucijų parengti paaiškinimai apie infliaciją leidžia matyti platesnį kontekstą, kodėl pinigų laikymas ir investavimas turi balansą.
Galiausiai, rūpintis finansais verta dėl pasirinkimo laisvės: ramiau miega tas, kuris turi pagalvę, planą ir aiškias ribas. Pradėkite nuo matomumo, sutvirtinkite pagrindą, sistemingai kaupti padės II pakopa su valstybės paskata, o III pakopa ir investicijos – užpildys spragas pagal jūsų tikslus. O kai kyla klausimų, atsakymų ieškokite ten, kur jie tiksliausi ir patikimiausi – oficialiose institucijose ir patikimuose šaltiniuose (daug naudingos informacijos galite rasti finopus.lt svetainėje).