Pradžia » Interviu su muzikos terapeute dr. Vilmante Aleksiene: “tapkite muzikos gurmanais”

Interviu su muzikos terapeute dr. Vilmante Aleksiene: “tapkite muzikos gurmanais”

Muzikos klausomės kasdien, tačiau retai susimąstome apie jos gydomąsias savybes. Šį kartą kalbamės su Vilmante Aleksiene, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos tarybos pirmininke ir vadove. Kviečiame susipažinti su muzikos terapija ir sužinoti, kokius negalavimus galima gydyti jos pagalba ir ar tai tikrai veiksminga.

Kas yra muzikos terapija?

Muzikos terapija – tai paslauga, kurią teikia muzikos terapeutas, padedantis žmonėms palaikyti, atstatyti, stiprinti sveikatą ,panaudojant muziką, muzikinę komunikaciją ir terapinius santykius.

Dėl kokių problemų dažniausiai kreipiasi žmonės į muzikos terapeutus?

Mūsų šalyje dar labai mažai žinoma apie muzikos terapiją. Jeigu paklaustumėte atsitiktinio praeivio, dėl kokių problemų dažniausiai kreipiasi žmonės į muzikos terapeutus, dažniausias atsakymas būtų – dėl įtampos, streso, nerimo. Kitaip tariant, dėl poreikio atsipalaiduoti, nusiraminti. Lietuvoje meno terapijos (tame tarpe muzikos terapijos) paslaugos teikiamos beveik visuose psichikos sveikatos centruose. Muzikos terapija šiose įstaigose organizuojama relaksacijos, pacientų aktyvinimo arba kokybiško užimtumo tikslais. Taip pat muzikos terapija taikoma mūsų šalies rekreacijos, SPA centruose relaksacijos programose. Kitas Lietuvoje daugiau ar mažiau žinomas muzikos terapijos praktikos laukas – tai programos / projektai neįgaliems vaikams ir suaugusiems, dažniausiai bendrųjų įgūdžių ugdymo, užimtumo bei socialinės įtraukties tikslais.

Tačiau muzikos terapeutai galėtų padėti ir dėl daugelio kitų sveikatos sutrikimų ar negalavimų. Muzikos terapija telpa į pačią plačiausią sveikatos sampratą, yra efektyvi intervencija, dirbant su įvairaus amžiaus pacientais. Vaikystėje muzikos terapija gali tapti efektyvia intervencija, darančia įtaką vaiko fiziniam vystymuisi, skatinančia kognityvinius gebėjimus, lengvinančia verbalinį ir neverbalinį bendravimą (Naylor, Kingsnorth, Lamont, McKeever, & Macarthur, 2011). Senyvo amžiaus pacientų slaugoje muzikos terapija naudojama, siekiant pagerinti fizinius simptomus, palengvinti emocinę raišką ir bendravimą, padėti atsisveikinti su artimaisiais ir gyvenimu (Hilliard, 2007, Long, 2011). Muzika gali stimuliuoti smegenų funkcijas, kurios atsakingos už kasdienio gyvenimo komponentus: judesį, informacijos priėmimą, kalbą, emocijas ir jutimus (Sherwell, 2011). Tai sėkmingai naudojama reabilitaciniame gydyme kognityvinių funkcijų atstatymui pacientams, patyrusiems insultą, smegenų traumas, sergantiems Parkinsono liga ar cerebraliniu paralyžiumi (Thaut, Gardiner, Holmberg, Horwitz, Kent, Andrews, Donelan & McIntosh, 2009). Skausmo gydymo tyrimai įrodo muzikos kaip terapijos taikymo galimybę, keičiant suvokimą (Latremoliere, 2011), todėl padeda pacientams, kenčiantiems chronišką skausmą – sergantiems onkologinėmis ligomis, po traumų, nudegimų. Pacientams, turintiems psichinės sveikatos sutrikimų, dalyvavimas muzikos terapijoje padeda įsipareigoti ir laikytis dienos rutinos, struktūruoti veiklą, mokytis naujų įgūdžių, bendrauti (Dingle, Gleadhill & Baker, 2008).

Muzika yra alternatyvi kalba, turinti turtingiausią „žodyną“ emocijų raiškai ir suvokimui. Todėl muzikos terapija rekomenduojama vaikams ir suaugusiems dėl įvairių fizinės, psichinės ar socialinės sveikatos sutrikimų turintiems komunikacijos – kalbos, kalbėjimo ar tarpasmeninės sąveikos, bendravimo problemų.

Taip pat muzikos terapija gali padėti nuo gyvenimo tempo pavargusiems sveikiesiems, padedant jiems kovoti su varginančiomis streso, nemigos pasekmėmis (Hanser & Mandel, 2010) arba siekiantiems asmenybės tobulėjimo, geresnio santykio su kitu ar kitais, gyvenimo kokybės.

Ar tikrai galima pagerinti savijautą vien tik muzikos terapija?

Muzikos terapija dažniausiai yra kompleksinės terapijos dalis, kai muzikos terapeutai dirba specialistų komandoje. Tuo atveju, kai muzikos terapeutas su pacientu (grupe) dirba ne komandoje, vis vien negalime teigti, kad sveikatos būklę pagerino vien tik muzikos terapija. Didesnė terapijos sėkmės dalis priklauso nuo paties žmogaus motyvacijos ir asmeninio įsitraukimo, siekiant pozityvaus sveikatos pokyčio, nuo artimųjų psichologinio palaikymo ir nuo aplinkos .Saugi, jauki aplinka taip pat turi terapinį poveikį.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad muzikos terapijoje yra svarbūs du veiksniai – tai muzikavimas bei kuriamas paciento ir terapeuto santykis. Kartais didesnį poveikį turi muzika, o kartais santykis.

Ar dažnai tenka kovoti su skeptikais, teigiančiais, kad muzikos terapija nepadeda?

Muzikos terapija yra jauna profesija, tad nemažai žmonių atsargiai ir su nepasitikėjimu vertina šią paslaugą. Tačiau skeptikams galima nurodyti Cochrane atsiliepimų (Cochrane Reviews, pvz. http://summaries.cochrane.org/CD004517/music-therapy-for-depression) duomenų bazę, kurioje tikrai ras aukščiausio lygio mokslinių straipsnių, įrodančių muzikos terapijos paslaugų efektyvumą.

Ar galima jungti kelias meno terapijos rūšis, tarkime muzikos terapiją ir dailės terapiją?

Taip, labai dažnai dirbame, integruojant kitos meno terapijos metodus. Muzikos terapijai artimiausios yra šokio ir judesio terapija. Judesys muzikos terapijoje gali būti tikslingai pasitelkiamas, grojant muzikos instrumentais, judant pagal muziką. Pvz., kai siekiama lavinti ar atstatyti motorikos įgūdžius, plėsti judesio diapazoną. Taip pat dažnai integruojami poezijos, dramos ar dailės elementai. Pvz., taikant dainos kūrimo metodą, kuriami dainos žodžiai (poetika); improvizuojant muzikos instrumentais, atliekami artimus žmones reprezentuojantys vaidmenys (drama); arba muzikinėje improvizacijoje ar dainoje įgarsinamas nupieštas asmeniškai svarbaus įvykio fragmentas (dailė), labiau suvokiant psicho-emocinį to įvykio foną. Muzikos terapijoje taip pat gali būti integruojamos jogos bei kitos sveikatinimo technikos.

Kaip galėtų žmogus suprasti, kad jam gali padėti būtent muzikos terapija?

Klientas supras tinka ar netinka tik pabandęs. Paprastai, prieš pradedant muzikos terapijos procesą, vyksta bandomasis užsiėmimas, kurio metu muzikos terapeutas vertina kliento sveikatos poreikius ir galimybes dalyvauti muzikos terapijoje, o klientas sprendžia , ar jam patinka, ar naudinga tai, kas vyksta.

Kur ieškoti muzikos terapeutų? Ar tai brangi paslauga?

Lietuvoje dirba tik keletas profesionalių muzikos terapeutų, informaciją apie juos ir teikiamas paslaugas bei kainas rasite Lietuvos muzikos terapijos asociacijos interneto svetainėse (http://www.muzikosterapija.lt/http://centras.muzikosterapija.lt/).

Kaip tampama muzikos terapeutu, ar tam reikalingas muzikinis išsilavinimas?

Visa, kas susiję su muzika ir muzikavimu yra pagrindinės muzikos terapeuto darbo priemonės, todėl geras muzikinis pasirengimas yra būtinas. Dažniausiai muzikos terapeuto profesiją renkasi ir į muzikos terapijos studijų programas stoja muzikos bakalaurai. Tačiau muzikos terapeuto kelią gali rinktis ir psichologai, gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai ar ergoterapeutai, specialieji pedagogai, socialiniai darbuotojai. Šių kandidatų muzikinis pasirengimas patikrinamas stojamojo egzamino metu.

Ar Lietuvoje yra muzikos terapijos studijų programa?

Planuojama, kad muzikos terapijos magistrantūros programa startuos 2015 m. Laukiama profesijos įteisinimo – Menų terapeutų profesinių kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo. Už tai yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Be šio įstatymo muzikos terapijos programa nevykdoma, nes studentams nėra užtikrinamos darbo vietos.

Kur studijavo mūsų šalyje dirbantys muzikos terapeutai?

Mes, Lietuvoje šiuo metu gyvenantys ir dirbantys profesionalūs muzikos terapeutai, studijas baigėme užsienyje – Norvegijoje ir Vokietijoje.

Kokios būdo savybės svarbios norint tapti geru muzikos terapeutu?

Kaip ir bet kurioje santykio profesijoje svarbu tolerancija, empatija, gebėjimas išklausyti, komunikabilumas. Taip pat svarbu ir optimizmas, humoras, kūrybiškumas, kritinis mąstymas bei tokos savybės kaip atsakingumas, rūpestingumas, tvarkingumas, punktualumas. Galima būtų vardinti ir toliau. Žmonės juk tokie skirtingi… taip pat ir muzikos terapeutai.

Kaip paprastai vyksta muzikos terapijos užsiėmimai?

Tradicinės užsiėmimų formos – individuali arba grupinė muzikos terapija. Terapijos proceso trukmė priklauso nuo sveikatos poreikio, tikslo, vidaus tvarkos, finansinių galimybių. Gali būti trumpalaikis procesas – apie10 sesijų, ir gali būti ilgalaikis – trukti kelis metus. Užsiėmimai su vaikais trunka 30 – 60 min., su suaugusiais 60 – 90 min.

Užsiėmimuose bendraujame. Klausomės muzikos, improvizuojame, kuriame, atliekame muziką kartu su pacientu arba pacientui ir kalbamės (išskyrus tuos atvejus, kai jis (ji) nepajėgus pokalbiui).

Ar galima užsiimti muzikos terapija namuose? Jei taip, kokią muziką patartumėte klausyti?

Norėčiau išskirti du aspektus. Pačiam užsiimti muzikos terapija namuose neįmanoma. Muzikos terapija yra muzikos terapeuto paslauga. Jeigu specialistas – muzikos terapeutas – ateina pas klientą į namus, tuomet taip. Kitu atveju, muzikos klausymasis ar muzikavimas namuose nėra muzikos terapija. Tačiau, žinoma, muzika pati savaime turi terapinį poveikį.

Kokia muzika padeda išlaikyti harmoniją namuose?

Kuo daugiau savo malonumui klausysitės mėgstamos muzikos, dainuosite, grosite – tuo jausitės geriau. O dėl tarpusavio harmonijos namuose, teks derinti savo muzikinius poreikius su artimaisiais. Ir netikėkite, kad yra sukurta „muzikinė tabletė“ tinkama visiems ir visada. Tapkite „muzikos gurmanais“ ir atraskite muziką, kuri jums bus „kaip terapija“.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *