Taip, mergina gali pastoti ir neprakirtus mergystės plėvės, jei sperma patenka ant išorinių lytinių organų arba į makštį pro plėvėje esančią natūralią angą. Nėštumui pakanka, kad nors vienas spermatozoidas pasiektų kiaušialąstę, o visiška penetracija nebūtina.
Kaip veikia mergystės plėvė ir kodėl ji netrukdo pastoti
Mergystės plėvė – tai plona gleivinės raukšlė, iš dalies dengianti įėjimą į makštį. Ji nėra sandarus barjeras, o turi natūralią angą (ar kelias), pro kurią išteka menstruacinis kraujas ir kitos išskyros. Būtent pro šią angą spermatozoidai gali patekti gilyn ir sukelti nėštumą, net jei plėvė lieka neprakirsta.
Plėvės forma ir elastingumas labai individualūs. Kai kurių moterų plėvė būna storesnė ar mažiau elastinga, tačiau daugeliu atvejų ji netrukdo spermatozoidams prasiskverbti. Visiška penetracija gali plėvę ištempti ar plyšti, tačiau pastoti galima ir be šio fizinio pokyčio.
Kokiais būdais galima pastoti be penetracijos
Dauguma paauglių ir jaunų žmonių klaidingai mano, kad pastoti galima tik vaginalinės sueities metu. Iš tiesų, nėštumas gali įvykti net ir tuomet, kai tiesioginio įsiskverbimo nėra, jei sperma patenka arti makšties angos. Štai dažniausi tokių situacijų pavyzdžiai:
- Išorinė ejakuliacija arti makšties – sperma gali nutekėti prie įėjimo, o spermatozoidai per plėvės angą patekti gilyn.
- Trintis lytiniais organais be įsiskverbimo – net ir nedidelis spermos kiekis ant varpos gali būti perneštas.
- Pirštų ar kitų objektų kontaktas su sperma – jei ant pirštų ar daikto yra šviežios spermos ir jie paliečia makšties angą.
Taip pat verta atminti, kad prejakuliacinio skysčio lašeliuose gali būti gyvybingų spermatozoidų, ypač jei prieš tai nebuvo pasišlapinta arba ejakuliacija įvyko neseniai. Todėl net „traukimo“ metodas prieš ejakuliaciją negarantuoja apsaugos.
Ar dažnai taip nutinka ir kokie požymiai gali kelti įtarimą
Tikslios statistikos nėra, tačiau medicinos praktikoje pasitaiko atvejų, kai merginos pastoja būdamos formaliai nekaltos. Rizika padidėja ovuliacijos metu, kai moters organizmas yra pasirengęs apvaisinimui. Jei įvyko bet koks kontaktas su sperma ir vėluoja mėnesinės, verta atlikti nėštumo testą.
Ankstyvieji nėštumo požymiai, nesusiję su plėvės būkle, gali būti: krūtų jautrumas, pykinimas, nuovargis, dažnesnis šlapinimasis, uoslės pokyčiai. Tačiau šie simptomai nėra specifiški – juos gali sukelti ir kitos priežastys, todėl vienintelis patikimas būdas – testas arba gydytojo konsultacija.
Kada ir kaip atlikti nėštumo testą
Nėštumo testą rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip pirmąją vėluojančių mėnesinių dieną. Jei ciklas nereguliarus, patikimiausia palaukti apie 14–21 dieną po rizikingo kontakto. Testas matuoja hCG hormono kiekį šlapime, kuris atsiranda tik embrionui implantavusis gimdoje.
Testą geriausia atlikti ryte, naudojant pirmąjį šlapimo mėginį. Rezultatą vertinkite pagal instrukcijoje nurodytą laiką. Jei testas neigiamas, bet mėnesinės neprasideda, pakartokite po kelių dienų arba kreipkitės į gydytoją kraujo tyrimui, kuris yra jautresnis.
Patarimai ir mitai apie pastojimą be penetracijos
Visuomenėje sklando daug mitų, susijusių su mergystės plėve ir nėštumu. Pavyzdžiui, kai kurie tiki, kad plėvė yra visiškai sandari iki pirmosios sueities, arba kad pastoti galima tik ejakuliacijos metu makštyje. Tai netiesa. Spermatozoidai yra labai judrūs ir gali įveikti nedidelį atstumą skysčio terpėje.
Kitas mitas – kad plėvės nebuvimas būtinai rodo lytinį aktyvumą. Plėvė gali būti pažeista sportuojant, tamponus naudojant ar net be aiškios priežasties. Ir atvirkščiai – elastinga plėvė gali likti nepakitusi net po reguliarių lytinių santykių.
Norint išvengti neplanuoto nėštumo, būtina naudoti patikimas kontracepcijos priemones, net jei nėra visiškos penetracijos. Prezervatyvai ne tik apsaugo nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Dėl tinkamiausio metodo patartina pasikonsultuoti su ginekologu ar šeimos gydytoju.