Ar perkate vištieną iš parduotuvės?

Deja, taip jau yra, kad šiais laikais dauguma pasaulio mėsinių vištų laikomos ne pačiomis „vištiškiausiomis“ sąlygomis. Nors višta gali gyventi net iki 10 metų, mėsiniai viščiukai paprastai būna papjaunami jau 1,5 mėn. amžiaus. Todėl ir jų veislės yra tokios, kad per tą trumpą laiką jie spėja užaugti iki tinkamo skerdimui svorio. (Paprastai kaimo vištai tam reikėtų maždaug dukart tiek laiko.) Kadangi jie taip sparčiai auga, neretai širdis nespėja augti su visu kūnu, dėl to nemažai jų gaišta nuo širdies sutrikimų, dažnai ir kojos jų nebelaiko kaip reikia. Kadangi jų būna tiek daug vienoje vietoje, jiems trūksta fizinio aktyvumo, be to, jie negali normaliai ilsėtis. Jeigu viščiukai auginami ne ekologiškai, jie niekada neišleidžiami į lauką, gyvena perpildytose patalpose, nuo jų mėšlo sklinda amoniakas, ir jei sugenda vištidės ventiliacijos sistema, visi gali išstipti nuo užteršto oro arba karščio. Beje, dedeklės vištos irgi skerdžiamos labai anksti – kiek daugiau negu metų amžiaus, nes nuo tada pradeda mažėti jų dėslumas. Jei tokiai vištai pasiseka, ją nusiperka žmonės, norintys dedeklių.

Kiek geriau laikomi būna „free-range“ viščiukai – ten jiems leidžiama išeiti į lauką, jie auga kiek lėčiau ir vėliau pjaunami – mažiausiai 56 dienų amžiaus. Kadangi jie turi daugiau galimybių judėti, jų sveikatos būklė būna geresnė. Pagal Europos Sąjungos normas, kiekvienam tokiam viščiukui turi būti duodama bent po 1 kv. metrą erdvės. O ekologiški viščiukai gyvena dar geriau – jie auga dar lėčiau, būna labiau tradicinių veislių ir ilgiau gyvena – iki maždaug 3 mėnesių. Jiems duodama ir daugiau erdvės negu „free-range“ viščiukams – bent po 2.5 kv. metro.

Lietuvoje vištos dabar irgi auginamos pagal ES normas, tai sąlygos lietuviškose fermose neturėtų labai skirtis nuo kitų ES šalių. 2007 metais ES išleido direktyvą, reguliuojančią viščiukų broilerių gerovę, nes pačioje ES išaugo susirūpinimas vištų auginimo sąlygomis. Ir tos normos vis griežtėja viščiukų naudai. Tyrimai parodė, kad sąlygos čia tikrai geresnės negu daugelyje kitų pasaulio šalių – Azijos, Afrikos, Rytų Europos.  Pvz., dabar jau gerokai padidinti dedeklių vištų narvai – nuo 550 iki 750 kv. cm, taip pat ir Lietuvoj. Be Europos, masiškai auginamų vištų gerove rūpinasi tik JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija.

Žodžiu, jei leidžia kišenė, rinkitės vištieną iš ekologinių ūkių 🙂 O jei ne, prisiminkite, kad yra pasaulyje nemažai šalių, kur vištos auginamos dar baisesnėmis sąlygomis.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *