Pagrindiniai mitai, susiję su skydiniais-karkasiniais namais:
1. Degumas.Šiuolaikinės technologijos leidžia mažinti degumą impregnuojant medines konstrukcijas ugniai atspariais mišiniais. Be to statyboje naudojamos gipso kartono ir panašios plokštės, kurias uždegti ne taip ir lengva, o mineralinės/stiklo vatos apšiltinimas aplamai priklauso nedegių medžiagų grupei ir sulaiko ugnį. Be to, jei kiltų gaisras, tai nesvarbu, iš kokių medžiagų statytas namas, vis tiek viską tektų griauti ir statyti iš naujo. Karkasinio namo atveju tai galima padaryti pigiau.
2. Nepatvarumas. Karkasiniai namai požeminius smūgius atlaiko geriau už mūrinius. Pavyzdys – Japonija, kurioje žemės drebėjimai – dažnas reiškinys ir kur apie 70 proc. visų nuosavų namų – karkasinės technologijos.
3. Neilgaamžis. Karkasas atsparinamas specialia ugnies ir bioapsauga. Karkasas yra paslėptas. Karkasinio namo eksploatacijos laikas ne trumpesnis kaip 50-70 metų (laikantis gamybos ir surinkimo technologijos). Išskirtiniais atvejais tokie statiniai gali stovėti ir kelis šimtmečius. Iš principo bet koks namas, ne tik karkasinis, išlaiko savo išvaizdą ir stiprumą tol, kol jį palaiko reikiamos būklės. Apleistas mūrinis namas irgi ilgainiui sugrius. Pastato ilgaamžiškumas nemažiau priklauso ir nuo izoliacinių medžiagų tarnavimo laiko, vidinių inžinierinių tinklų (vamzdynų, šildymo sistemos r t.t.) būklės ir pagaliau nuo „moralinio“ senėjimo. Terminas iki namo kapitalinio remonto priklauso nuo jo pagrindinių elementų ilgaamžiškumo. Tai reiškia, kad ir karkasinis ir mūrinis namas, apšiltintas iš išorės arba sienos viduje, pareikalaus kapitalinio remonto, pvz. šilumos izoliacijos keitimo. Šiai procedūrai atlikti mūriniam namui – teks šį namą išardyti, o tiksliau SUGRIAUTI – o kaip kitaip „iškrapštyti vatą“ iš mūro vidaus arba išorinės fasado pusės.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.