Finansavimo pasaulis šiandien pasižymi itin didele įvairove – nuo trumpalaikių, lanksčių sprendimų kasdienėms reikmėms iki specializuotų, didelės apimties instrumentų verslo plėtrai ar inovacijų vystymui. Suprasti, kuo skiriasi vartojamoji paskola, kreditinė kortelė, lizingas ar rizikos kapitalas, leidžia ne tik sėkmingiau planuoti asmeninius ar įmonės pinigų srautus, bet ir pasirinkti palankiausią kainos, rizikos bei grąžinimo termino derinį. Šis apžvalginis tekstas, išskleidžiantis kiekvienos paslaugos esmę atskirose pastraipose, padeda greitai suvokti, kuriais atvejais verta rinktis vieną ar kitą finansavimo formą.
Vartojamoji paskola – tai asmenims teikiamas neužtikrintas kreditas, skirtas kasdienėms ar didesnėms išlaidoms (buitinei technikai, remontui, medicininėms paslaugoms). Grąžinimas vyksta mėnesinėmis įmokomis per 1–7 metus, palūkanos paprastai didesnės nei už būsto paskolą, nes nėra turto įkeitimo.
Būsto paskola – ilgalaikis, turto įkeitimu užtikrintas finansavimas, leidžiantis įsigyti, statyti ar remontuoti nekilnojamąjį turtą. Palūkanos žemesnės nei vartojamojo kredito, grąžinimo terminas dažniausiai siekia 20–30 metų, o pats turtas tampa užstatu bankui.
Automobilio kreditas (arba autolizingas) – specializuota paskola naujam ar naudotam automobiliui įsigyti, kur pats automobilis laikomas užstatu. Lėšos išmokamos tiesiai pardavėjui, sutarties laikotarpiu transporto priemonė dažnai registruojama kreditoriaus vardu, o palūkanų norma priklauso nuo transporto priemonės amžiaus ir pirkėjo rizikos profilio.
Kredito kortelė – kredito limitas, leidžiantis skolintis iki nustatytos ribos ir palūkanas mokėti tik už realiai panaudotą sumą. Jei visa panaudota suma grąžinama per beprocentinį laikotarpį (dažniausiai 30–45 dienos), palūkanų mokėti nereikia, bet pavėluotas grąžinimas lemia dideles palūkanas.
Overdraftas – papildomas kredito limitas esamoje banko sąskaitoje, leidžiantis laikinai išleisti daugiau nei turite. Palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną dieną, kai sąskaitos likutis neigiamas, todėl tai patogu trumpalaikiams pinigų srautų svyravimams, bet brangiau už įprastą vartojamąjį kreditą.
Kredito linija verslui – iš anksto sutartas maksimalus finansavimo krepšys įmonės sąskaitoje, kurį galima lanksčiai naudoti ir grąžinti pagal poreikį. Palūkanos imamos tik nuo panaudotos dalies, todėl produktas patrauklus apyvartinių lėšų trūkumui dengti.
Faktoringas – trumpalaikis įmonių finansavimas, kai tiekėjas perleidžia pirkėjų neapmokėtas sąskaitas faktūras faktoriui (bankui ar specializuotai bendrovei) ir iš karto gauna iki 90 % jų vertės. Pirkėjui atsiskaičius, faktorius perveda likutį, atėmęs komisinį mokestį.
Lizingas – finansavimo būdas, kai leasingo bendrovė nuperka įrangą ar transporto priemonę ir nuomoja ją klientui už mėnesinį mokestį. Pasibaigus terminui, turtą galima išpirkti už likutinę vertę arba grąžinti, todėl lizingas suteikia galimybę naudotis įranga be didelių pradinių investicijų.
Operatyvinė nuoma – panaši į lizingą, bet sutarties pabaigoje turtas beveik visada grąžinamas nuomotojui, o nuomos mokestis laikomas veiklos sąnaudomis. Populiarus sprendimas įmonių autoparkams ar IT įrangai, kai svarbiausia ne nuosavybė, o naudojimo galimybė.
Greitasis kreditas – nedidelė, labai trumpalaikė paskola (dažniausiai iki mėnesio) už itin aukštas palūkanas ir administracinius mokesčius. Skirta nenumatytoms išlaidoms padengti iki atlyginimo, tačiau dėl brangių sąlygų laikoma vienu rizikingiausių finansavimo produktų.
Sutelktinis skolinimas – internetinė platforma, kurioje investuotojai tiesiogiai skolina pinigus fiziniams ar juridiniams asmenims. Palūkanų norma formuojama aukciono principu, o rizika paskirstoma per portfelį; platforma administruoja mokėjimus ir rizikos vertinimą.
Rizikos kapitalas – aukštos rizikos, bet potencialiai didelės grąžos investicijos į sparčiai augančias jaunas įmones. Fondas suteikia kapitalo mainais į nuosavybės dalį ir dažnai aktyviai dalyvauja valdyme, siekdamas padidinti įmonės vertę ir vėliau pasitraukti pelningai.
Verslo angelai – privatūs investuotojai, įdedantys savo lėšas ir patirtį į ankstyvos stadijos startuolius už nuosavybės akcijas. Be pinigų, angelai dažnai teikia mentorių pagalbą ir kontaktus, padedančius įmonei sparčiau plėstis.
Sąskaitų finansavimas – trumpalaikis kreditas užstatu laikant konkrečias išrašytas, bet dar neapmokėtas sąskaitas klientams. Skirtingai nuo faktoringo, faktorius (ar bankas) nebūtinai perima skolų administravimą, o įmonė pati tęsia santykius su pirkėjais.
Lengvatinė valstybinė paskola – finansavimas, kurio palūkanas ar garantijas dalinai dengia valstybė ar ES fondai, siekiant skatinti prioritetinius sektorius (pavyzdžiui, tvarios energetikos ar smulkaus verslo projektus). Dėl subsidijuotų sąlygų tokie kreditai pasižymi mažesne kaina ir ilgesnėmis atidėjimo galimybėmis.
Apibendrinant galima teigti, kad visos aptartos priemonės tenkina skirtingus poreikius: trumpalaikius likvidumo iššūkius efektyviausiai sprendžia kredito kortelės, overdraftai ir mikropaskolos, ilgalaikes investicijas į turtą finansuoja būsto paskolos bei lizingas, o verslo augimą skatina kredito linijos, faktoringas ir rizikos kapitalo įrankiai. Kuo aiškiau suvoksite kiekvienos paslaugos kainą, riziką ir lankstumą, tuo tikslingiau galėsite pasinaudoti finansavimo galimybėmis, kurios atitinka jūsų strateginius tikslus ir rizikos toleranciją. Norėdami apie paskolas, kreditas ir kitas finansavimo paslaugas sužinoti daugiau, rekomenduojame apsilankyti finovartai.lt svetainėje.