Patyčios gali būti įvairių formų – nuo žodinio užgauliojimo ir atstūmimo iki fizinio smurto ar elektroninio persekiojimo. Jeigu jaučiatės nuolat žeminamas, bauginamas ar izoliuojamas, pirmas žingsnis – pripažinti, kad tai nėra normalu ir jums reikia patarimo bei palaikymo. Svarbu žinoti, kad nesate vieni ir yra daugybė būdų, kaip padėti sau ar artimajam.
Kaip atpažinti, kad susiduriate su patyčiomis?
Patyčios – tai pasikartojantis, tyčinis ir galios disbalansu pagrįstas elgesys, kuriuo siekiama įskaudinti ar pažeminti kitą asmenį. Jos gali vykti mokykloje, darbe, šeimoje ar internetinėje erdvėje. Svarbu mokėti atskirti vienkartinį konfliktą nuo sistemingų patyčių. Pastarosios dažnai sukelia ilgalaikę emocinę žalą, todėl reikia laiku pastebėti ženklus.
Dažniausios patyčių formos
Patyčios skirstomos į kelias pagrindines formas: fizinės (stumdymas, mušimas, daiktų gadinimas), žodinės (pravardžiavimas, erzinimas, gąsdinimas, šmeižtas), socialinės (ignoravimas, apkalbos, grupės izoliavimas) ir kibernetinės (internete platinamos gėdinančios nuotraukos, grasinimai, komentarai). Bet kuri iš šių formų gali būti vienodai skausminga ir paveikti savivertę.
Ką daryti, jei patiriate patyčias?
Kai reikia patarimo dėl patyčių, svarbu veikti nedelsiant. Toliau pateikiame konkrečius žingsnius, kurie gali padėti pakeisti situaciją. Nepamirškite, kad jūsų jausmai yra svarbūs ir turite teisę jaustis saugiai.
Kalbėkite apie tai
Tyla tik apsunkina patyčių padėtį. Pasidalinkite savo išgyvenimais su žmogumi, kuriuo pasitikite – tėvais, mokytoju, draugu, kolega ar psichologu. Niekada nesmerkite savęs, kad tapote patyčių taikiniu. Kaltė tenka tik skriaudėjui. Kalbėdami ne tik palengvinate emocinę naštą, bet ir atveriate kelią sprendimams.
Fiksuokite patyčių atvejus
Užsirašykite patyčių datas, laiką, vietą, kas dalyvavo ir kas tiksliai nutiko. Išsaugokite SMS žinutes, ekrano nuotraukas, el. laiškus ar socialinių tinklų įrašus. Tai bus svarbūs įrodymai, jei prireiks kreiptis į mokyklos administraciją, darbdavį ar teisėsaugą. Konkretūs faktai padeda objektyviai įvertinti situaciją.
Neatsakykite tuo pačiu
Atsakymas agresija dažniausiai tik paaštrina konfliktą ir gali pabloginti padėtį. Stenkitės išlaikyti ramybę, neparodyti, kad esate paveikti (net jei viduje labai skauda). Patyčios dažnai kyla dėl troškimo išprovokuoti reakciją, todėl jos nesulaukęs, skriaudėjas gali prarasti susidomėjimą. Tai nereiškia, kad turite kentėti tyliai – tiesiog rinkitės konstruktyvius atsakomuosius veiksmus.
Stiprinkite savivertę ir savigarbą
Patyčios dažnai paliečia giliausius psichologinius sluoksnius – imame abejoti savo verte. Svarbu atskirti kitų žmonių elgesį nuo savo asmenybės. Skirkite laiko veikloms, kurios teikia džiaugsmą, ugdykite talentus, bendraukite su žmonėmis, kurie vertina. Kuo tvirtesnė bus jūsų vidinė savivertė, tuo sunkiau patyčioms bus jus paveikti.
Kur kreiptis pagalbos, kai reikia patarimo dėl patyčių?
Yra daugybė organizacijų ir institucijų, pasirengusių suteikti emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą patyčių atveju. Priklausomai nuo amžiaus ir situacijos, galite kreiptis į skirtingus pagalbos šaltinius. Svarbiausia – nedelsti ir nebijoti paprašyti paramos.
Vaikams ir paaugliams
Mokyklose veikia psichologai, socialiniai pedagogai, kurių pareiga padėti mokiniams, susiduriantiems su patyčiomis. Taip pat veikia anoniminė „Vaikų linija“ (telefonu 116111), kur galite gauti patarimo, pasikalbėti su konsultantais. Jaunimo linija teikia pagalbą vyresniems paaugliams ir jauniems žmonėms. Visos šios tarnybos užtikrina konfidencialumą.
Suaugusiesiems
Suaugusieji gali kreiptis į emocinės paramos linijas (pvz., „Sidabrinė linija“ senjorams, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“), psichikos sveikatos centrus, privačius psichologus. Darbo vietoje patyčias reguliuoja darbo kodeksas, todėl reikia informuoti tiesioginį vadovą, personalo skyrių ar darbuotojų atstovą. Ūmių grasinimų atveju būtina kreiptis į policiją.
Kaip padėti kitam, jei pastebite patyčias?
Jei matote, kad kažkas kenčia nuo patyčių, jūsų reakcija gali būti lemiama. Nebūkite abejingi. Tiesioginis įsikišimas ne visada saugus, tačiau galite pasiūlyti palaikymą nukentėjusiajam, paskatinti kreiptis pagalbos arba patys pranešti atsakingiems asmenims. Kartais užtenka parodyti, kad asmuo nėra vienišas, ir tai suteikia jam jėgų veikti.
Atminkite, kad patyčios nėra „normalus gyvenimo etapas“. Tai žalingas elgesys, kurį galima ir reikia sustabdyti. Jei reikia patarimo dėl patyčių, nedvejokite ir ieškokite pagalbos. Kiekvienas turi teisę jaustis saugiai ir būti gerbiamas.