Vištų kiaušinių lukšto spalvą pirmiausia lemia vištos genetika – konkrečiai veislė, o ne plunksnų spalva ar lesalo sudėtis. Pagrindinis pigmentas, vadinamas protoporfirinu, nudažo lukštą rudai, o jo visai nesant lukštas lieka baltas. Mėlyną atspalvį sukuria pigmentas oocianinas, žalią – abiejų pigmentų derinys. Taigi, kiaušinio spalva yra paveldima savybė, kurią galima numatyti pagal vištos veislę.
Genetika ir veislės įtaka kiaušinių spalvai
Kiekviena vištų veislė turi genetinį kodą, nulemiantį, kokios spalvos kiaušinius ji dės. Tai paveldima savybė, perduodama iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, Leghorno veislės vištos visada deda baltus kiaušinius, o Rodo salos raudonosios – rudus. Veisėjai šimtmečiais atrinkdavo vištas pagal norimą kiaušinių spalvą, todėl šiandien turime aiškiai apibrėžtas veisles su būdingomis savybėmis.
Ausų lempelių spalvos mitas
Daugelis klaidingai mano, kad kiaušinio spalvą lemia vištos plunksnų spalva arba ausų lempelių atspalvis. Nors yra tam tikra koreliacija – vištos baltomis ausų lempelėmis dažniausiai deda baltus kiaušinius, o raudonomis – rudus, tačiau tai nėra taisyklė. Pavyzdžiui, kai kurios veislės su raudonomis lempelėmis deda baltus ar net mėlynus kiaušinius, todėl tiksliausias rodiklis yra veislė.
| Veislė | Kiaušinių spalva |
|---|---|
| Leghorn | Balta |
| Rodo salos raudonoji | Ruda |
| Marans | Tamsiai ruda |
| Ameraucana | Mėlyna |
| Olive Egger | Žalia |
| Sussex | Šviesiai ruda |
| Plymouth Rock | Ruda |
Pigmentų vaidmuo formuojant lukšto spalvą
Kiaušinio lukštas formuojamas vištos kiaušintakyje per maždaug 20 valandų. Per paskutines valandas ant beveik suformuoto balto lukšto išskiriami pigmentai. Rudą spalvą suteikia protoporfirinas – pigmentas, randamas ir kraujyje. Jis nusėda ant lukšto paviršiaus, todėl rudi kiaušiniai būna balti viduje. Mėlynas pigmentas oocianinas yra kitokios prigimties – jis įterpiamas į visą lukšto struktūrą, todėl lukštas mėlynas ir iš vidaus, ir iš išorės.
Kas lemia atspalvio intensyvumą?
Net tos pačios veislės vištos gali dėti šiek tiek skirtingo atspalvio kiaušinius. Tam įtakos turi individualūs genetiniai skirtumai, vištos amžius, sveikata ir net stresas. Vyresnės vištos dažnai deda šviesesnius kiaušinius, nes pigmento gamyba su amžiumi gali sumažėti. Lesalo sudėtis paprastai nekeičia spalvos, tačiau kai kurie priedai gali šiek tiek paveikti atspalvio intensyvumą, pavyzdžiui, rudų kiaušinių atveju.
Ar kiaušinio spalva susijusi su maistine verte ar skoniu?
Daugelis vartotojų mano, kad rudi kiaušiniai yra sveikesni ar natūralesni nei balti, tačiau moksliškai tai nėra pagrįsta. Kiaušinio maistinę vertę lemia vištos mityba ir laikymo sąlygos, o ne lukšto spalva. Taip pat ir skonis – jis priklauso nuo lesalo, kiaušinio šviežumo ir paruošimo būdo. Taigi, renkantis kiaušinius verta atkreipti dėmesį į vištų laikymo būdą (pvz., laisvai laikomų, ekologiškų), o ne į spalvą.
Apibendrinant, pagrindinis veiksnys, nulemiantis vištų kiaušinių spalvą, yra veislė. Pigmentai protoporfirinas ir oocianinas sukuria atitinkamai rudus ir mėlynus atspalvius, o jų deriniai – kitas spalvas. Norint namuose turėti įvairiaspalvių kiaušinių, pakanka pasirinkti atitinkamų veislių vištas.