Mezoterapija: ar tai nekenksminga ir kam ji naudinga

Mezoterapija – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu į odą suleidžiami nedideli kiekiai vitaminų, fermentų, hialurono rūgšties ar kitų medžiagų. Ji dažniausiai naudojama veido, kūno odos atjauninimui, plaukų slinkimo gydymui. Nors procedūra laikoma gana saugia, kaip ir bet kuri intervencija, ji gali turėti šalutinių poveikių, todėl svarbu žinoti, kam ji iš tiesų naudinga ir kokioms asmenų grupėms jos reikėtų vengti.

Kaip vyksta mezoterapija ir kokie jos tipai

Tradicinė mezoterapija atliekama rankiniu būdu, naudojant labai plonas adatėles. Specialistas suleidžia aktyviųjų medžiagų kokteilius tiesiai į mezodermą – vidurinį odos sluoksnį. Pastaruoju metu populiarėja ir aparatinė mezoterapija – kai veikliosios medžiagos į odą įvedamos naudojant specialius prietaisus, pavyzdžiui, mezoterapijos pistoletą arba mikroadatinį mezopeną. Dar viena atmaina – neinvazinė mezoterapija, kai medžiagos pernešamos per odą elektroporacijos ar sonoporacijos būdu, nenaudojant adatų.

Procedūros metu gali būti jaučiamas lengvas dilgčiojimas ar diskomfortas, tačiau dažniausiai jis nėra stiprus. Siekiant sumažinti nemalonius pojūčius, kartais naudojami vietiniai anestetikai. Priklausomai nuo sprendžiamos problemos ir zonos, gydytojas gali rinktis vieną ar kitą mezoterapijos metodą.

Ar mezoterapija yra nekenksminga

Šiuolaikinė mezoterapija, atlikta kvalifikuoto specialisto, naudojant sertifikuotas medžiagas, laikoma pakankamai saugia. Vis dėlto, kaip ir bet kuri injekcinė procedūra, ji nėra visiškai nerizikinga. Galimi šalutiniai poveikiai: paraudimas, patinimas, nedidelės kraujosruvos injekcijų vietose, laikinas jautrumas. Šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas.

Retesnės komplikacijos gali būti infekcija, alerginės reakcijos į suleistas medžiagas, randėjimas ar odos spalvos pakitimai. Siekiant to išvengti, būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų, naudoti vienkartines sterilias adatas, o prieš procedūrą atlikti alergijos testą, ypač jei esate linkę į alergijas.

Mezoterapijos negalima atlikti nėštumo ir žindymo metu, sergant aktyviomis odos ligomis toje zonoje, vėžiu, cukriniu diabetu, kraujo krešėjimo sutrikimais, vartojant antikoaguliantus. Taip pat procedūros vengti reikėtų sergant autoimuninėmis ligomis ar turint polinkį formuotis keloidiniams randams.

Kam mezoterapija gali būti naudinga

Mezoterapija dažniausiai taikoma veido odos atjauninimui – raukšlių mažinimui, odos stangrumo ir drėgmės atkūrimui. Ji gali pagerinti veido spalvą, sumažinti pigmentines dėmes, smulkias raukšleles. Procedūra taip pat efektyvi gydant aknę ir jos paliktus randus, kadangi suleidžiamos medžiagos skatina odos regeneraciją ir kolageno gamybą.

Kūno mezoterapija naudojama celiulito mažinimui, strijų gydymui, vietiniam riebalų mažinimui. Specialūs kokteiliai gali skaidyti riebalų ląsteles, gerinti kraujotaką ir limfos drenažą, taip padėdami koreguoti kūno kontūrus.

Plaukų mezoterapija vis dažniau taikoma gydant androgeninę alopeciją (vyriško tipo plikimą) ar difuzinį plaukų slinkimą. Į galvos odą suleidžiami vitaminai, mineralai, aminorūgštys ir augimo faktoriai, kurie maitina plaukų folikulus, stiprina plaukus ir skatina jų augimą.

Procedūra gali būti naudinga ir esant odos dehidratacijai, praradus elastingumą, po staigaus svorio kritimo, kai oda suglemba. Taip pat mezoterapija profilaktiškai naudojama odos senėjimo prevencijai, kai norima ilgiau išlaikyti jaunatvišką išvaizdą.

Tačiau svarbu suprasti, kad mezoterapija nėra stebuklinga priemonė. Rezultatai priklauso nuo individualių organizmo savybių, naudojamų medžiagų kokybės, procedūrų skaičiaus ir reguliarumo. Norint išgauti geriausią efektą, dažniausiai rekomenduojamas procedūrų kursas, o vėliau – palaikomosios procedūros.

Pasiruošimas ir priežiūra po mezoterapijos

Prieš procedūrą būtina konsultacija su specialistu, kuris įvertins jūsų odos būklę, sveikatos istoriją ir nuspręs, ar mezoterapija jums tinkama. Likus kelioms dienoms iki procedūros rekomenduojama nevartoti aspirino, vitaminų E, žuvų taukų ar kitų kraują skystinančių preparatų, vengti alkoholio.

Po procedūros oda gali būti šiek tiek patinusi, paraudusi, su smulkiais taškeliais. Svarbu jos netepti dekoratyvine kosmetika bent 12 valandų, vengti saulės, karštų vonių, pirties, baseino, sporto salės kelias dienas. Specialistai pataria naudoti raminančias, drėkinančias priemones, o išeinant į lauką būtinai tepti kremą su aukštu SPF.

Griežtai laikantis specialisto rekomendacijų, rizika komplikacijoms yra minimali, o odos gijimas vyksta greičiau.

Kam mezoterapija netinka

Kaip minėta anksčiau, yra nemažai kontraindikacijų. Be medicininių būklių, mezoterapija gali netikti žmonėms, turintiems nerealių lūkesčių – procedūra pagerina odos kokybę, bet neatlieka chirurginio patempimo efekto. Taip pat ji nerekomenduojama esant uždegiminiam procesui organizme, peršalus, karščiuojant.

Kadangi mezoterapijos metu naudojamos adatos, procedūra gali būti pernelyg skausminga žmonėms su labai jautria oda ar žemu skausmo slenksčiu. Tokiais atvejais galima apsvarstyti neinvazinius metodus, tačiau jų efektyvumas gali būti mažesnis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar mezoterapija skausminga? Dauguma pacientų apibūdina pojūčius kaip nedidelį dilgčiojimą ar deginimą. Diskomfortas priklauso nuo zonos – pavyzdžiui, aplink akis gali būti jautresnė vieta. Naudojant anesteziją, skausmas minimalus.

Kiek procedūrų reikia? Dažniausiai rekomenduojama 4–6 procedūrų kursas, atliekant jas kas 2–4 savaites. Vėliau, priklausomai nuo rezultatų, gali būti skiriamos palaikomosios procedūros kas 1–3 mėnesius.

Kada matomi rezultatai? Pirmieji pagerėjimai dažnai pastebimi jau po pirmos procedūros, tačiau ryškiausias efektas išryškėja praėjus kelioms savaitėms po viso kurso, kai oda spėja atsinaujinti.

Ar mezoterapija sukelia priklausomybę, ar oda „atsisako dirbti“ pati? Ne, tai mitas. Mezoterapija tik padeda stimuliuoti natūralius odos procesus, o nutraukus procedūras, oda pamažu grįžta į savo ankstesnę būklę, tačiau pati geba funkcionuoti.

Renkantis mezoterapiją, visada pasitikėkite patyrusiais specialistais, dirbančiais licencijuotose klinikose. Taip sumažinsite riziką ir užtikrinsite geriausią rezultatą.

Į viršų