Lietuvoje veikia įvairūs archyvai, kaupiantys, saugantys ir teikiantys visuomenei istorinius, administracinius ir asmens dokumentus. Pagrindiniai jų tipai – valstybės archyvai, savivaldybių archyvai, bažnytiniai archyvai ir specializuoti archyvai. Dauguma jų prižiūrimi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, o jų tinklas apima visą šalį. Toliau pateikiame išsamią apžvalgą, kokie ir kur archyvai yra Lietuvoje, kad lengviau rastumėte reikiamus dokumentus ar informaciją.
Valstybės archyvai – kas jie ir kur veikia
Valstybės archyvai yra pagrindinės institucijos, atsakingos už nacionalinio dokumentinio paveldo išsaugojimą. Jie skirstomi į centrinius ir regioninius. Svarbiausi iš jų – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas bei specializuoti garso ir vaizdo archyvai. Kiekvienas jų saugo tam tikro laikotarpio ar pobūdžio dokumentus.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Įsikūręs Vilniuje, O. Milašiaus g. 21, šis archyvas kaupia dokumentus nuo 1918 m. iki šių dienų. Čia saugomos Lietuvos Respublikos valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų bylos. Tai viena svarbiausių vietų, jei ieškote administracinių, teisinių ar asmens dokumentų, susijusių su sovietmečiu ar nepriklausomybės laikotarpiu.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Šis archyvas, esantis Vilniuje (Gedimino pr. 3), specializuojasi senųjų dokumentų, datuojamų nuo XIII a. iki 1918 m., saugojime. Čia rasite Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, carinės Rusijos laikotarpio dokumentus, bažnyčių metrikus, dvarų inventorių ir kitą istorinę medžiagą. Tai neįkainojamas šaltinis genealoginiams tyrimams.
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Vilniuje (O. Milašiaus g. 19) įsikūręs archyvas saugo kūrybinių asmenybių – rašytojų, dailininkų, muzikų, aktorių – rankraščius, korespondenciją, nuotraukas ir kitus kūrybinės veiklos dokumentus. Tai svarbus centras mokslininkams ir meno tyrėjams.
Specializuoti valstybės archyvai
Lietuvoje taip pat veikia specializuoti archyvai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas turi Garso ir vaizdo dokumentų skyrių, kuriame saugomi garso įrašai, filmai, fotografijos. Be to, yra atskiras archyvas – Valstybės dokumentų archyvas, kuris tvarko valstybės institucijų perduotus ilgalaikio saugojimo dokumentus.
Savivaldybių archyvai – vietinės reikšmės dokumentai
Be valstybės archyvų, kiekvienoje savivaldybėje veikia savivaldybių archyvai. Jie saugo vietinės valdžios, įstaigų (mokyklų, ligoninių, bibliotekų) ir bendruomenių dokumentus. Šie archyvai yra išsibarstę po visą Lietuvą – pavyzdžiui, Kauno regioniniame archyve, esančiame Kaune (Maironio g. 28A), saugomi Kauno apskrities dokumentai, o Klaipėdos regioninis archyvas (Klaipėda, S. Šimkaus g. 5) atitinkamai tvarko pajūrio regiono medžiagą. Norint sužinoti, koks archyvas prižiūri jūsų vietovės dokumentus, verta kreiptis į savo savivaldybės administraciją.
Bažnytiniai archyvai – dvasinis paveldas
Lietuvoje veikia ir keli svarbūs bažnytiniai archyvai. Didžiausias jų – Vilniaus arkivyskupijos archyvas, esantis Vilniuje (Šv. Mykolo g. 8). Jame saugomi bažnyčių metrikų knygos, vizitacijų medžiaga, dvasininkų bylos ir kiti su katalikų bažnyčia susiję dokumentai. Taip pat yra Kauno arkivyskupijos archyvas bei Vilkaviškio vyskupijos archyvas, kurie saugo vietinių parapijų dokumentaciją.
Kiti bažnytinių archyvų pavyzdžiai
Be katalikų, savo archyvus turi ir kitos religinės bendruomenės – pavyzdžiui, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios archyvas ar Žydų istorijos archyvas. Šios institucijos dažnai bendradarbiauja su valstybės archyvais, o jų fondai itin vertingi tiriant tautinių mažumų istoriją.
Specializuoti archyvai – nuo asmenų iki organizacijų
Lietuvoje taip pat gausu specializuotų archyvų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius veikia kaip mokslinis archyvas, saugantis universiteto istorijos dokumentus. Taip pat yra politinių partijų, visuomeninių organizacijų ar privačių asmenų archyvų, kurie dažnai perduodami valstybės saugojimui. Dar vienas pavyzdys – Lietuvių išeivijos archyvas, esantis Kaune, kuris kaupia užsienyje gyvenusių lietuvių veiklos dokumentus.
Kaip rasti reikiamą archyvą ir gauti dokumentus
Daugelio archyvų katalogai yra pasiekiami internetu. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainėje pateikiamos nuorodos į visus valstybės archyvus. Taip pat veikia skaitmeninė paieškos sistema „Archyvai internete“, leidžianti ieškoti konkrečių bylų ar dokumentų aprašų. Prieš apsilankant, rekomenduojama susisiekti su pasirinktu archyvu ir išsiaiškinti darbo laiką, skaityklos taisykles bei užsakymų tvarką.
Pagrindiniai archyvai Lietuvoje ir jų vietos
| Archyvas | Vieta | Saugomi dokumentai |
|---|---|---|
| Lietuvos centrinis valstybės archyvas | Vilnius, O. Milašiaus g. 21 | Dokumentai nuo 1918 m., valstybės institucijų bylos |
| Lietuvos valstybės istorijos archyvas | Vilnius, Gedimino pr. 3 | Senieji dokumentai (XIII a. – 1918 m.) |
| Lietuvos literatūros ir meno archyvas | Vilnius, O. Milašiaus g. 19 | Menininkų, rašytojų archyvai |
| Kauno regioninis archyvas | Kaunas, Maironio g. 28A | Kauno apskrities dokumentai |
| Klaipėdos regioninis archyvas | Klaipėda, S. Šimkaus g. 5 | Pajūrio regiono dokumentai |
| Vilniaus arkivyskupijos archyvas | Vilnius, Šv. Mykolo g. 8 | Bažnyčios metrikai, parapijų dokumentai |