Kai asmuo turi kelias skolas ir jas išieško ne vienas, o du ar daugiau antstolių, natūraliai kyla klausimas, kiek iš viso gali būti išskaičiuota iš atlyginimo ar kitų pajamų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą bendra išieškojimo suma negali viršyti įstatymu nustatytų maksimalių išskaitų dydžių – paprastai iki 20 ar 30 procentų, o išimtiniais atvejais – iki 50 ar 70 procentų, priklausomai nuo skolos pobūdžio.
Bendrosios išieškojimo taisyklės, kai veikia keli antstoliai
Nepriklausomai nuo to, kiek antstolių vykdo išieškojimą, bendra mėnesinė išskaita iš skolininko pajamų negali viršyti įstatymų leidžiamos ribos. Antstoliai privalo koordinuoti veiksmus, o darbdavys ar pajamas išmokantis asmuo, gavęs kelis vykdomuosius dokumentus, turi laikytis prioriteto taisyklės, tačiau svarbiausia – nepažeisti maksimalių išskaitų normų. Taigi, jei vienas antstolis jau išskaičiuoja, pavyzdžiui, 20 procentų, kitas antstolis gali reikalauti tik tiek, kad bendra suma neviršytų leistinos ribos.
Tai reiškia, kad du antstoliai negali pasiimti dvigubai daugiau – jų bendras išieškojimas ribojamas tų pačių maksimalių dydžių. Dėl to skolininkui iš esmės nėra skirtumo, ar skolą išieško vienas, ar keli antstoliai, nes bendra našta finansams išlieka panaši.
Maksimalių išskaitų dydžiai ir jų taikymas esant kelioms byloms
Išskaitos iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų
Pagal Civilinio proceso kodekso 663 straipsnį, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų gali būti išskaičiuojama:
- iki 20 procentų, jei išieškomos periodinės išmokos (alimentai, žalos atlyginimas ir pan.)
- iki 30 procentų – visais kitais atvejais, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis
- iki 50 procentų – kai yra keli vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų arba kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, o bendra skola yra didelė
- iki 70 procentų – išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, išieškant alimentus nepilnamečiams vaikams, kai skolininkas piktybiškai vengia mokėti
Kai yra keli antstoliai, šios ribos taikomos bendrai visiems išieškojimams. Pavyzdžiui, jei du antstoliai vykdo išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, kuriems taikoma 30 procentų riba, bendra išskaita negali viršyti 30 procentų. Vienas antstolis gali gauti 20 procentų, kitas – 10 procentų, tačiau jei abu reikalauja po 20 procentų, antrasis gaus tik tiek, kiek leidžia likusi neviršyta riba.
Prioritetų eilė ir jos įtaka išskaitoms
| Prioritetas | Išieškojimo rūšis | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| 1 | Pirmos eilės (prioritetinės) išmokos | Alimentai, žalos, padarytos suluošinimu ar maitintojo netekimu, atlyginimas |
| 2 | Antros eilės išmokos | Kitos periodinės išmokos, darbo užmokesčio išieškojimas |
| 3 | Trečios eilės išmokos | Vienkartinės išmokos, baudos, administracinės nuobaudos |
Jei antstoliai vykdo išieškojimą pagal skirtingos eilės dokumentus, pirmiausia tenkinami pirmos eilės reikalavimai, o vėliau – likusieji, tačiau ir vėlgi neviršijant bendrų maksimalių ribų. Tai reiškia, kad jei pirmos eilės išieškojimas jau siekia 20 procentų, kitiems gali likti tik 10 procentų (jei taikoma 30 proc. riba).
Praktikoje darbdavys, gavęs kelis vykdomuosius raštus, privalo pats apskaičiuoti, kokia suma gali būti išskaičiuota, ir proporcingai paskirstyti tarp antstolių, atsižvelgdamas į prioritetus. Jei skolininko pajamų nepakanka visiems reikalavimams patenkinti, pirmenybė teikiama pirmos eilės išmokoms.
Ką daryti, jei atrodo, kad išskaičiuojama per daug?
Jei skolininkas pastebi, kad iš jo pajamų išskaičiuojama daugiau nei numatyta įstatymuose, jis turi teisę kreiptis į antstolius su prašymu patikslinti išskaitų dydžius. Taip pat galima pateikti skundą teismui dėl antstolio veiksmų. Svarbu žinoti, kad net ir turint kelias bylas, išlaikytiniems asmenims, pavyzdžiui, vaikams, gali būti taikomos didesnės apsaugos priemonės, tačiau bendra suma vis tiek negali viršyti nustatytų ribų.
Apibendrinant, du antstoliai gali pasiimti tiek, kiek leidžia įstatymas vienam skolininkui – bendra jų išieškoma suma negali būti didesnė nei maksimali leistina išskaita. Tai apsaugo skolininką nuo pernelyg didelės finansinės naštos ir užtikrina, kad jam liktų lėšų minimaliems poreikiams patenkinti.