Ar tik skystas maistas nesukeltu kokių nors žarnyno lygų?

Tas gėrimas Soylent yra maisto pakaitalas – viena porcija atitinka vieną maisto porciją. Oficialus Soylento produktas yra sudarytas iš 50% angliavandenių, 30% riebalų ir 20% baltymų. Kad išgautų tokią sudėtį, ten pridėta daug avižų miltų, maltodekstrino, baltymų, išskirtų iš rudųjų ryžių, taip pat truputį aliejaus ir balastinių medžiagų. Visa tai reikia sumaišyti su vandeniu. Atrodo, ten yra viskas, ko reikia žmogui, bet kažin ar būtų labai gerai, jei pradėtume maitintis vien tik juo. Viename tyrime, kurį vykdė Tohoku universiteto mokslininkai, buvo tiriamas „miltelinio maisto“ poveikis pelėms trijų dienų ir 17 savaičių bėgyje. O rezultatai buvo tokie: pelės, gavusios maisto miltelių pavidalu, rodė „sisteminio ligotumo“ požymius, tokius kaip hiperglikemija, aukštas kraujospūdis ir nenormalus elgesys. Tuos simptomus palengvino vaistai, paprastai duodami 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms.

Soylento problema yra ta, kad jį kuriant buvo neatsižvelgta į vieną svarbų dalyką: maisto kramtymą. Kaip sako tyrėjai, tam tikro kietumo maisto kramtymas gali būti labai svarbus sisteminės (fizinės ir psichinės) sveikatos palaikymui, galbūt jis mažina gliukozės ir/arba streso hormonų (katecholaminų ir gliukokortikoidų) kiekį. Kitaip sakant, sveikatai svarbus ir maisto kramtymas, ne tik maistinių kokteilių gėrimas. Tiesa, šis tyrimas buvo ne apie būtent šį produktą, bet jis verčia susimąstyti apie visokius tokius maisto pakaitalus, įskaitant ir Soylentą. Kad paaiškėtų Soylento poveikis sveikatai, reikėtų padaryti keletą nepriklausomų tyrimų.

Kaip sakė Soylento kūrėjas Robas Rhinehart’as, Soylentą, kaip maisto produktą, reguliuoja JAV Maisto ir vaistų administracija. Jis pasakė: „Soylentas sukurtas kaip maisto produktas.  Jis duoda visas dienai reikalingas kalorijas, kad būtum aktyvus ir dėmesingas“. Ir kaip rašoma Popular Science žurnale po pokalbio su keliais mitybos specialistais: „Turėtų viskas būti gerai. Istorijoje yra buvę atvejų, kai žmonės išgyvendavo daug prasčiau maitindamiesi“. Tik lieka neaišku, ar maitinantis Soylentu mūsų sveikata pagerėtų, arba bent jau liktų tokia pati.

Rhinehart’as tvirtino, kad minėtame eksperimente su pelėmis joms buvo duodama lengvai virškinamo maisto, kitaip tariant, turinčio aukštą glikeminį indeksą, kas galėtų paaiškinti neigiamą poveikį sveikatai. O Soylentas sukurtas taip, kad būtų virškinamas lengvai, bet ne greitai. Na, bent jau man atrodo, kad bent jau kol nepadaryta daugiau rimtų tyrimų, tokį produktą būtų geriausia vartoti tik kartais, kai neturi laiko gamintis maisto, bet tikrai ne kaip nuolatinį maisto pakaitalą.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.