Koks jūsų požiūris į šiuolaikinį vyriškumą?

  • by

Na taip, šiais laikais tikrai iškyla klausimas, o koks gi tas vyro vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje? Per pastarąjį šimtmetį daugiausia darbų pasidarė nebe fiziniai, o protiniai, atsirado žymiai daugiau dirbančių moterų negu anksčiau. Amerikoje darbo vietų, kurias užėmė vyrai dalis smuko nuo 70% 1954 m. iki mažiau kaip 50% dabar. Dabar lygiai tiek pat ar net daugiau moterų negu vyrų studijuoja universitetuose, kolegijose, o vyrai ir toliau pirmauja pagal alkoholizmą, savižudybes, „bomžavimą“, smurtą ir nusikaltimus – manau, Lietuvoje tai ypač ryšku.

Nuo 6-ojo dešimtmečio moters įvaizdis gana smarkiai pasikeitė, bet reikalavimai vyrams išliko daugmaž tokie patys – kas, kad dabar mažiau galimybių juos išpildyti. Todėl dabar vyrams liko pasirinkimas: arba jaustis nepilnaverčiais, arba pasidaryti kūrybingais. Taigi dabar jiems keliamas reikalavimas – ne susijungti su praeitimi, bet išsilaisvinti iš jos; ne atgaivinti senąjį vaidmenį, bet išplėsti jį.

Aišku, lengviau pasakyti negu padaryti. Mūsų kultūra šiuo atžvilgiu yra gana konservatyvi, ir šiuolaikiniai vyrai dažnai dėl visai suprantamų priežasčių neima tėvystės atostogų. Jie vis dar dominuoja tiek versle, tiek vyriausybėje, daugiau uždirba ir išplauna mažiau indų. Gero tėvo standartas nuo senų laikų yra pasigailėtinai žemas, o ir dabar jis ne kažkiek geresnis. Nepaisant aiškaus progreso – daug jaunų porų tiki vaikų auginimu kartu ir buities darbų dalijimusi – iš tikrųjų labai nedaug kas pasikeitė. Vidutinė žmona vis dar nudirba maždaug dukart daugiau buities darbų negu jos vyras, o tai lygu papildomoms dviem darbo dienoms per savaitę. Net ir tais atvejais, kai vyras neturi darbo, didžiąją dalį buities darbų nudirba žmona, tas pats ir su vaikų priežiūra. Jei dirba abu, moterys praleidžia 400% daugiau laiko su vaikais. Dabar žymiai išaugo betėvių vaikų skaičius – Amerikoje nuo 1960-ųjų jų skaičius patrigubėjo, o vyrų-namų šeimininkų dalis tesiekia 3%. Sociologų teigimu, senųjų vaidmenų atsikratyti pernelyg sunku.

Bet atsiranda vis daugiau įrodymų, kad vyro supratimas gali būti ir išplėstas. Kad ir šiuolaikinis šeimyninis gyvenimas Švedijoje. Praeityje tėvai dalindavosi 390 dienų motinystės atostogų kaip norėjo – mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar netgi valandomis. Moterys jų išnaudodavo kur kas daugiau negu vyrai. Bet dabar jau tėvai nebeskuba atgal į darbą, palikdami motinas vienas su vaikais. Kodėl taip viskas pasikeitė? Dėl protingos politikos. 1995 m. švedai išleido paprastą, bet revoliucinį įstatymą: jeigu tėvas nepasiims vieno mėnesio vaiko priežiūros atostogų, pora iš viso jį praras. 2002 m. buvo pridėtas dar vienas išnaudojamas arba prarandamas mėnuo, o dabar daugiau kaip 80% švedų tėvų po vaiko gimimo pasiima 4 mėnesius tėvystės atostogų. Prieš dešimtmetį tokių tebuvo 4%. Kitaip tariant, dabar iš vyrų tikimasi, kad jie mažiau dirbs ir daugiau augins vaikus. Todėl dabar pas švedus atsirado ir toks supratimas, kad vyrams savaime suprantama prisidėti prie vaikų auginimo. Jei vyras atsisako praleisti šiek tiek laiko namie su vaikais, visi – draugai, šeima, kiti vyrai – pradeda jo klausinėti, kame reikalas. Politikos pasikeitimas iššaukė ir asmeninius pasikeitimus, o tada ir visuomeninius.

Aišku, kad atsidūrėme kryžkelėje – tik dabar vyriškumo supratimas turi prisitaiykti prie besikeičiančių reikalavimų vyrams. Niekas ir nepropaguoja belytės visuomenės, kur vyrai bus „visai kaip moterys“. Bet niekas nepropaguoja ir dekoratyvaus vyriškumo, kur vyrai kaip ir sugrįžta į senus laikus. Jeigu šiuolaikiniai vyrai užsinorės būti medžiotojais, metroseksualais arba medžiotojais persirengusiais metroseksualais, jie turėtų jaustis laisvi rinktis ką nori. Bet jiems reikės ir kai ko daugiau. Iš šalies žvelgiant atrodo, kad toks naujasis mačizmas yra paradoksas – kelias į vyriškumą per moteriškus darbus ir pridirbtus vystyklus. Bet giliau pažvelgus pamatai, kad visame tame yra prasmė – ne tik vyrams, bet ir visiems. Jei vyrai nebebijos eiti tėvystės atostogų, moterys bus išgelbėtos nuo „namų šeimininkės karjeros“ ir su tuo susijusio profesinio nuosmukio (pvz., menkesnio uždarbio). Jei daugiau tėvų aktyviai dalyvautų vaikų auginime, daugiau vaikų liktų mokyklose, laikytųsi toliau nuo nusikaltimų, o suaugę išvengtų skurdo. O jeigu darbo vietose pasidarytų optimalus vyrų ir moterų balansas, išaugtų ir bendras vidaus produktas.

http://www.newsweek.com/why-we-need-reimagine-masculinity-71993

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *