Interviu su kulinare Elžbieta Monkevič: „Mūsų šeimos moterys ypatingai skaniai gamina“.

Pristatome itin kulinarišką bei jaukų interviu su Elžbieta Monkevič. Kulinarinės kygos „Žaidžiame virtuvę“, kurios tiražas pasiekė net 40 tūkst., autore. Interviu metu Elžbieta papasakos, kas slypi senelio kepinių knygos paraštėse, kokį maistą gamins per Velykas, padalins patarimų nusivylusioms namų šeimininkėms ir išduos paslaptį, kieno gaminamus šašlykus taip dievinanti.

Iš kur kilo meilė gaminti maistą ir kada supratote, kad tai bus Jūsų pašaukimas?

Kiek save pamenu, vaikystėje visą laiką sukiojausi virtuvėje. Mūsų šeimos moterys ypatingai skaniai gamino ir tebegamina maistą, netgi būdavome susikūrusios savotišką maisto gaminimo kultą.

Gal tai – koks nors ypatingas genas?

Nežinau, viskas įvyko natūraliai.

Koks buvo pirmasis patiekalas, kurį Jums teko gaminti virtuvėje?

Ypatingas pyragas. Deja, niekas neįsiminė jo ingredientų. Nes tai atsitiko tada, kai man buvo gal kokie vieneri arba pusantrų metų. Tėvai atkreipė dėmesį į įsiviešpatavusią neįtikėtiną tylą. Pasirodo, kiek galėjau pasiekti, ištuštinau virtuvines spinteles ir visus produktus, kuriuos radau – miltus, cukrų, aliejų, actą, kruopas, kiaušinius – galbūt dar kažkas, neprisimenu.(šypsosi)

Oho, pirmą pyragą kepėte būdama tokia jauna! Tikriausiai ir vėliau noras gamintinedingo?

Mokyklos laikais kepiau pyragus, sausainius, padėdavau ruošti maistą šeimyniniams pobūviams, o būnant 17-os net teko gaminti užkandžius ir saldumynus nemažoms vestuvėms. Bet tų laikų pyrago receptą, kurį sugalvojau, prisimenu ir dabar – kapotos tešlos su spanguolėmis ir varškės įdaru. Ir mozūrėlius, kuriems trapią tešlą kepdavau su virtais tryniais – tai receptas iš senelio kepinių knygos. Kol nesimokiau konditerijos specializacijos, man tai atrodė labai neįprastai.

Ar jau žinote, ką gaminsite per šias Velykas?

Ketinu pagaminti Velykoms tų laikų citrusinį įdarą mozūrėliui (XIX a. tradicinis lietuviškas pyragas. Aut. Past.).

Esate išleidusi keletą kulinarijos knygų, kurios buvo greitai „iššluotos“ iš parduotuviųlentynų. Kaip manote, kokia yra Jūsų knygų sėkmės paslaptis? Ar gamindama jomis naudojatės?

Tikiuosi, kad tikroji sėkmė manęs dar laukia. Nors 40000 egz. tiražas išties įspūdingas. Dažnai klausia, ar tikrai vienu nuliu ne per daug. Kartais namuose juokiamės – kai aš pasiimu kurią nors savo knygą ir gaminu pagal ją. Man svetimas pedantiškumas, o knygos privertė mane sutvarkyti savo receptūras.

Ar turite seną knygą, kurioje jūsų senelė rašė savo maisto gaminimo receptus? Iš kur semiatės idėjų saviems patiekalams?

Neturiu ir, kiek pamenu, niekad tokių nebuvo. Ir mama, ir močiutė visuomet gamindavo „iš galvos“. Jei neklystu, mama turėjo užsirašius tik agurkų konservavimo receptą, visa kita – tiesiog iš patirties arba intuicijos. Ji mokėjo gaminti puikius vytintus mėsos gaminius – dešras, nugarines, sprandines. Senelis surašydavo tortų receptus ant lapukų arba komentarus parašydavo senos kepinių knygos paraštėse. Bandau atkurti tai, ką gamino mano seneliai.

Ar sekasi įminti senelių gaminimo paslaptis?

Močiutės maltinių paslapties dar neatskleidžiau. Senelio tortus patobulinau. Tikriausiai su vyrais lengviau rasti bendrą kalbą. (šypsosi)

Kiekvienas, gamindamas maistą virtuvėje, susikuriame tam tikrą aplinką. Vieni įsijungia muziką, kiti užsidega žvakes ir susikuria romantišką atmosferą. Kaip Jūs kuriate sau malonią virtuvės aplinką?

Oi, ne, romantiški mur-mur ne man, taip pat mane trikdo ir muzika. Kuo ramiau ir tyliau – tuo geriau. Virtuvė man – darbo vieta. Ne tik tokio kasdienio, moteriško, bet ir normalaus, rimto darbo – rašant straipsnius, knygas, sugalvojant receptus arba juos kompiliuojant ir bandant; vis dėlto aplinka turi būti darbinė. Todėl, kad viskas tarnauja darbui.

Įdomu, o kaip atrodo Jūsų virtuvė?

Man svarbiausia virtuvėje patogumas ir estetika. Tai turi būti atskira patalpa, jokiais būdais ne bendra su kita patalpa. Mano virtuvė labai pragmatiška – pirmiausia ji yra patogi, su reikalingais man įrenginiais, bet visai ne dizaineriška. Vyrauja mada įrengti plautuves prie lango. Aš seku kita mada – prie lango turi būti viryklė. Turiu matyti medžius, nuostabius Vilniaus Naujamiesčio stogus, gyvenimą. Prie viryklės praleidžiu daugiau laiko nei prie plautuvės. Dažnai tiesiog žiūriu pro langą – ypač žiemą, kai gretimuose medžiuose pradeda dūkti sniegenos.

Ar mėgstate lankytis kavinėse ir restoranuose bei ragauti kitų virėjų patiekalus, ar vis dėl to labiausiai mylite savo gamybos maistą?

Restoranų ir kavinių konvejerinio maisto nemėgstu. Mėgstu, kai būna kažkokių patiekalų arba produktų pristatymai, kai virėjas ruošia viską prie akių ir dar pabendrauja. Labai myliu maistą, kurį man kas nors pagamina. Ypač mano vyras, beje, buvęs virėjas.

Net du virėjai vienoje virtuvėje. Ką mėgsta gaminti Jūsų vyras?

Jis yra nerealus kepimo ant grotelių ir mėsos – tokios gyvos, gaivališkos, aistringos, – gaminimo meistras. Su malonumu ragauju ir tai, ką gamina profesionalai ir tai, ką gamina mano artimieji. Visada stengiuosi rasti dėl ko pagirti. Vienu metu mes su draugais virėjais, tarp kurių yra ir žinomiausių Lietuvos šefų, rengdavome bendrus, taip vadinamus „suneštinius“ pobūvius, kur kiekvienas kažką pagamindavo – mėsą, žuvį ant grotelių, šašlykus, jūros gėrybes, tai buvo skanūs laikai ir galimybė pasisemti žinių. Mano duoklė buvo tradiciška – pyragai, tortai.

Kokių pomėgių, be maisto ruošimo, turite?

Skaityti knygas apie kulinariją. Ne receptų knygas, bet tokias, kur yra kulinarijos teorija, kulinarijos istorija, žinynus. Labai sutapo, kad mano pomėgis yra ir mano darbas. Augant dukrai tenka prisiminti meno istoriją, kartu žiūrime filmus, tapusius klasika, taip pat nekomercinius filmus, skaitome poeziją. Labai mėgstu priimti svečius, bet tai jau vėl grįžtame prie maisto gaminimo pomėgio. (šypsosi)

Ką patartumėt nusivylusiai namų šeimininkei, kuri nebesugalvoja, kaip greitai ir skaniai paruošti šeimai kaskart naują vakarienę?

Kas yra nusivylusi namų šeimininkė aš labai gerai žinau. Dažnai patiriu tą patį. Mano šios problemos sprendimo būdas – keli „avariniai“ patiekalai arba – „o šiandien man išeiginė“. „Avariniai“ patiekalai – tai tokie patiekalai, kuriuos mėgsta šeima ir kuriuos lengva pasigaminti. Tam labai tinka vištiena arba žuvis, nes galima greitai pagaminti. Pagal mano receptūrą – tai lęšių sriuba, vištienos filė kepsneliai kepti ant grilinės keptuvės – juos patiekiu su įvairiausiomis salotomis, vištienos filė troškinys su paprikomis ir grietinėle – tai yra priedas makaronams. Taip pat žuvies filė kepta orkaitėje su grietinėle ir sojų padažu, žuvis kepta popieriniame voke.

Labai daug galima prifantazuoti su makaronais arba kruopomis. Ryte išsivirkite daugiau birios košės, – sorų, grikių. Likutį vakare galima paversti skaniomis salotomis su šviežiomis daržovėmis, žalumynais. Taip pat košės likutį galima paversti skaniais sklindžiais arba užkandiniais keksiukais. Taip susiklostė, kad patiekalai iš kiaušinių pas mus labiau vartojami iš ryto, bet tai gali būti puiki vakarienė. Jeigu angliavandenių turintis omletas su avižiniais dribsniais geriau tinka rytui, tai baltyminga fritata su cukinijomis ir ožkų sūriu gali būti gardi vakarienė. Aš visuomet turiu tam tikrų produktų atsargų – vištienos filė, sūrio, lęšių, bulguro, kuskuso, daržovių iš kurių galima ką nors skanaus pasigaminti gan paprastai ir nesudėtingai ir sau, ir svečiams. Labai nemėgstu sudėtingų patiekalų, kur reikia daug įvairių produktų, jiems apdoroti reikia bent kelių gamybos procesų, o be to kiekvieną apdoroti atskirai, kur daug primaišyta – jų visuomet vengiu.

Ar Jūs planuojate savaitės valgiaraštį šeimai?

Savaitei valgiaraščio neplanuoju, bet 3 dienoms tikrai esu numačiusi, ką gaminsiu. Karštligiškai šio numatytojo valgiaraščio nesilaikau, leidžiu nukrypimus, pvz., vakar viename prekybos centre buvo labai gražių menkių, be to -akcine kaina Tad šiek tiek pakoregavau planus.

Ar manote, kad esate tipiškas zodiako ženklas?

Sunku pasakyti, kas yra tas tipiškas zodiako ženklas. Aš nežinau. Astrologija – ne mano romano herojus, nors kažką bendrais bruožais žinau – esu gimusi po Vėžio ženklu. Bet šių žinių nepakanka tam, kad kažką protingo pasakyčiau. Mokymuisi turiu kitų prioritetų.

Pabaigai, ką gaminsite šiandienos vakarienei?

Ypatingas namiškių užsakymas – chačapuriai (gruziniški pyragai su sūriu) ir atviras pyragas su daržovėmis. Tad jie ir bus.

Įvertinkite šį įrašą:

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Vertintojų: 0

Kol kas įvertinimų nėra.